- Lukas Juozapaitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kartu su JAV Nacionaline atsinaujinančių išteklių laboratorija (NREL) atlikusi tarpinę elektros tinklo modeliavimo studiją.
„2030 metais elektros iš atsinaujinančių gamyba bus keturiskart didesnė nei 2022 metais. Planuojama, kad bus daugiau nei keturiskart daugiau elektrą iš vėjo gaminančių elektrinių, saulės elektrinių galia turėtų išaugti penkiskart“, – penktadienį žurnalistams sakė LEA Klimato kaitos valdymo centro vadovas Tadas Norvydas.
Pasak agentūros, studija parodė, jog po 5-6 metų Lietuva galėtų eksportuoti apie 4,6 teravatvalandės (TWh) elektros kasmet – tokia prognozė numatoma baziniame LEA su JAV laboratorija sumodeliuotame scenarijuje.
Jame taip pat numatoma, kad saulės ir vėjo gamyba užtikrins 104 proc. tuometinio elektros poreikio – 20,3 tūkst. TWh pagamins vėjo, 5,4 TWh – saulės elektrinės.
Vis dėlto, anot T. Norvydo, bus ir laikotarpių, ypač sausį ir vasarį, kai saulės ir sausumos vėjo elektrinės nepagamins pakankamai elektros. Tuomet energiją reikėtų importuoti, daugiausia iš Švedijos.
„Iš esmės Lietuva 2030 metais galės apsirūpinti visa reikiama elektros energija ir būti neto elektros eksportuotoja, tačiau bus tokių laikotarpių, kai vietinė elektros gamyba negalės patenkinti viso poreikio. Tuo atveju reikės importuoti elektros energiją. Pagrindine elektros importo šalimi, prognozuojama, išliks Švedija“, – kalbėjo LEA analitikas.
„Tais atvejais, kai turėsime perteklinę elektros gamybą, ją dažniausiai ir daugiausia eksportuosime latviams ir lenkams“, – pridūrė jis.
Anot LEA, elektros importas ir eksportas Lietuvai bus svarbus siekiant subalansuoti šalies elektros gamybą tuomet, kai jos mažai pagamins saulės ir vėjo jėgainės. Neatmetama, kad esant prekybos ribojimams, gali prireikti deginti gamtines dujas.
Anot T. Norvydo, studija taip pat atskleidė, jog „tam tikrais išskirtiniais atvejais“ Lietuvoje reikės riboti elektros gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių – iki 3,3 proc.
LEA prognozėmis, 2030 metais vidutinė elektros kaina, nevertinant infliacijos įtakos, sieks apie 55 eurus už megavatvalandę (MWh) – apie 30 proc. mažiau nei šiuo metu.
Agentūra teigia, kad Lietuva jau dabar tampa vis mažiau priklausoma nuo elektros importo. LEA skaičiavimu, dėl augančios gamybos iš atsinaujinančių šaltinių per keturis šių metų mėnesius elektros importas sudarė 40,7 proc. viso poreikio, kai tuo pačiu metu pernai – 57,3 proc., užpernai – apie 63,5 proc.
Visas LEA ir NREL atliekamas sistemos modeliavimas turėtų būti baigtas po pusantrų metų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvių žiemos kelionės: įvardijo tendencijas
Lietuviai per žiemos šventes vis dažniau renkasi aplankyti Europos miestų kalėdines muges, sako Lietuvos turizmo rūmų prezidentė. Šių metų naujiena – daugiau oro bendrovių skrydžių ne į Londoną ar Dubliną, o į Malagą ...
-
ES delsia aktyvuoti atvykimo ir išvykimo sistemą: ar Lietuva yra pasirengusi?
Bendrijai delsiant aktyvuoti Europos Sąjungos (ES) atvykimo ir išvykimo sistemą (EES), Lietuva teigia esanti pasiruošusi ją paleisti bet kuriuo metu. ...
-
Gitanas Nausėda: elektros kabelių Baltijos jūroje gedimai nebeatrodo kaip atsitiktinumas6
Trečiadienį pranešus apie povandeninės elektros jungties tarp Suomijos ir Estijos gedimą, prezidentas Gitanas Nausėda pažymi – šis bei pastaruoju metu Baltijos jūroje padažnėję panašūs incidentai rodo, kad tai nebėra atsi...
-
Gera žinia vaiko tėvų globėjams: kaip ir seneliai, galės gauti atostogas anūkams prižiūrėti
Nuo kitų metų vaiko tėvų globėjai, kaip ir seneliai, galės gauti atostogas ir išmoką vaikui prižiūrėti. ...
-
Kokių mokesčių pakeitimų galima tikėtis kitąmet?1
Valdančiosios daugumos atstovai tikino nežinantys, kokius pasiūlymus dėl mokestinės reformos kitąmet atneš Vyriausybė, tačiau žada teikti prioritetą diskusijoms. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas sako, kad v...
-
Tarpušvenčiu lietuviai plūsta į Palangą: kiek čia kainuoja šventės?9
Palangos verslininkai pastebi, kad į kurortą daugiausia svečių atvyksta tarpušvenčiu, o itin daug – sutikti Naujųjų metų. Šią tendenciją rodo viešbučių ir privačių būstų užimtumas. ...
-
Nausėda: siekiant sukurti diviziją iki 2030-ųjų gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo BVP25
Norint iki 2030 metų Lietuvoje sukurti diviziją gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Nuo vasario 1 d. keičiasi „Vilniaus vandenų“ kai kurių paslaugų kainų tarifai
Nuo 2025 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų butų gyventojams didės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, praneša Vilniaus vandenys. ...
-
Kalėdoms lietuviai linkę rinktis praktiškas dovanas, joms išleis iki 250 eurų
Didesnė dalis šalies gyventojų Kalėdoms renkasi praktiškas dovanas, o artėjant šventėms itin šokteli dovanų čekių bei kortelių pardavimai, BNS sako Lietuvos prekybos centrų atstovai. ...
-
Švenčių organizatoriai: Kalėdų senelių rinka Lietuvoje profesionalėja
Kalėdų Senelio paslauga Lietuvoje tampa vis profesionalesnė – žmonės dažniau renkasi ne pagal kainą, o pagal kokybę, sako tokią paslaugą teikiančių įmonių vadovai. ...