- Aigustė Tavoraitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žinių siekimas ir gebėjimų lavinimas mokykloje yra tik viena ugdymo dalis. Specialistai pabrėžia, kad ne mažiau dėmesio turėtų būti skiriama ir vaiko psichologinei būsenai. Tam bene didžiausios įtakos turi tėvai.
Apie jų vaidmenį mokymosi procese pasakoja vaikų psichologė psichoterapeutė Vita Čioraitienė.
Perduoda ir savo baimes
Vaikai ugdymo įstaigoje kasdien susiduria su įvairiais iššūkiais. Nemažai streso patiriama vien dėl aplinkos pokyčių: iš darželio pereinant į mokyklą, sistemai keičiantis penktoje klasėje, o dar vėliau – išeinant į gimnaziją.
Prisitaikymas prie naujos tvarkos, mokytojų, kolektyvo pareikalauja daug pastangų. Didžiulis vaidmuo palaikant atžalą tokių etapų metu tenka tėvams. Nuo jų priklauso ne tik tai, kaip vaikui pavyks adaptuotis, bet ir tai, kaip noriai jis eis į mokyklą.
Dažna situacija, kai tėvai nesąmoningai vaikus atbaido nuo mokyklos. Nerimą, baimę jie perduoda kartu su savo mokyklos ar darželio laikų patirtimi – papasakoja, kiek patyčių patyrė, kokia bjauri buvo mokytoja. Taip atžala gauna žinią, jog ugdymo įstaiga nėra ta vieta, kur gali būti gera.
Vaikams įdomumą neretai „atmuša“ ir tėvų per didelės pastangos kuo daugiau visko išmokyti į mokyklą besiruošiantį darželinuką. Taip vaikui užkraunama per didelė pareiga, į mokyklą jis ima žiūrėti vos ne kaip į rutininį darbą, praranda džiugesį. Tad nereikia stebėtis, kodėl dabar dauguma vaikų į klausimą, ar nori eiti į mokyklą, atsako neigiamai.
Sumažina vaiko savivertę
Tėvai dažnai per daug akcentuoja pažymius. Mokyklinukai skundžiasi, kad bijo nuvilti tėvus ar senelius. Malonumą mokytis, sužinoti ką nors naujo keičia stresas. Vaikai neturėtų gerų pažymių „nešti“ lyg kokių dovanų tėvams, kad būtų mylimi.
Neretai suaugusieji sugeba vaiką kritikuoti ir pykti, kai jam nesiseka, tačiau užmiršta pagirti ir pasidžiaugti nors ir nedidelės sėkmės atveju. Linkstama baksnoti į vaikų trūkumus, o ne pastebėti laimėjimus. Atžalą tėvai turėtų paskatinti ir palaikyti. Vaikas pasitikės savimi tik tada, kai pasiekimų kartelė nebus per daug užkelta, ir jaus, kad juo tikima.
Blogai yra ne tik per daug kritikuoti. Nereikėtų ir už vaiką atlikti namų darbų, aiškinti, kad jis dar mažas, vėliau sugebės. Abiem atvejais yra mažinama atžalos savivertė.
Ypač pradinukų mamos dažnai tarsi kartu ruošiasi su vaikais į pamokas. Tačiau viena yra būti šalia vaiko, kai jis pats atlieka darbą, ir patarti, o visai kas kita nuolat prikaišioti, kad kas nors ne taip daroma. Tuomet vaikas sutrinka, išmušamas jo pasitikėjimas – juk klysti dirbant yra normalu. Jei tėvai negali suvaldyti emocijų, gal geriau atsitraukti ir viską patikrinti vaikui pabaigus darbą.
Trukdo ir sveikatos bėdos
Tėvai neretai skundžiasi, kad ypač paaugliams trūksta motyvacijos mokytis. Bet ne visada to priežastis yra tinginystė. Ji prasideda, kai vaikas pajaučia, jog nesugeba dirbti, juo nepasitikima. Be to, kartais vaikas net neturi tokių gebėjimų, kokių iš jo tikisi suaugusieji. Esant normalioms sąlygoms vaikas neturėtų tingėti. Kaip jis gali susikaupti mokslui, jeigu nuolat jaučia įtampą, baimę, nepasitikėjimą?
Pavyzdžiui, vaikui sunku susikaupti, o grįžę po darbo tėvai kelias valandas moralizuoja, verčia perrašinėti užduotis ar pan., tuomet atžala tik dar labiau pervargsta. Tokiam vaikui kaip tik reikėtų skaidyti užduotis, daryti daugiau pertraukų.
Užuot pykus ant vaiko ir jį kritikavus, reikėtų pasidomėti, kas jam nesiseka. Tėvai turėtų kalbėtis su atžala apie jo būseną, bandyti aiškintis, kodėl vienaip ar kitaip jaučiasi, kas gąsdina, kodėl nenori eiti į mokyklą.
Kartais vaikui gali nesisekti ir dėl sveikatos bėdų. Taip pat atvirkščiai – nerimas, stresas pradeda pasireikšti per kūno negalavimus: dažni pilvo skausmai, pykinimas, galvos skausmai, nemiga vakare, nerviniai tikai.
Taip pat nereikėtų persistengti su būrelių lankymu. Negalima primesti savo įtempto gyvenimo būdo – tarsi vaikas turėtų visąlaik būti užsiėmęs. Būtina derinti poilsio ir darbo režimą. Nepamirškime, kad vaikams reikia ir žaidimų.
Verta žinoti
Vaikams reikia laiku padėti išsiugdyti atsakomybę. Pavyzdžiui, kartais net vyresniems mokiniams kuprines dar sukrauna mamos. Mažam vaikui galima padėti, o vėliau jis pats turi žinoti, ką privalo neštis į mokyklą.
Vaikų negalima versti vien mokytis ir kaltinti nieko neveikimu: jam būtina turėti laiko sau.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Paauglystė: savęs ir savo vietos paieškos
Sunku su tais paaugliais – teiginys, kurį priimame kaip aksiomą. Auklėti paauglį – tėvystės egzaminas, mokyti paauglį – pedagogo profesionalumo išbandymas. Tačiau turbūt sunkiausia būti pačiu paaugliu – rasti savo viet...
-
Liūdniausia metų diena: kaip išlaikyti gerą psichinę savijautą?1
Trečiąjį sausio pirmadienį, kuris šiemet yra mėnesio 20 d., visame pasaulyje minima liūdniausia metų diena (angl. „Blue Monday“). Medicininėje literatūroje vyraujantys faktai rodo, jog būtent žiemos laikotarpiu išraš...
-
Nebandykite išvaryti emocijų pro duris – jos sugrįš pro langą
Kasdienybėje esame linkę kurti intelekto ir emocijų priešpriešą. Sąvoka „intelektas“ asocijuojasi su protu, žiniomis, analitiniais gebėjimais, o emocijos – su meile, džiaugsmu, laime, liūdesiu, pykčiu. Gana dažnai int...
-
Nelinksmas antirekordas: kodėl vis dažniau atsisakoma turėti vaikų?13
Nelinksmas antirekordas – praėjusiais metais gimė mažiausiai naujagimių nuo nepriklausomybės atkūrimo, mirusiųjų skaičius gimimus viršijo dvigubai. Lietuvoje pernai pasaulį išvydo 18 tūkst. 979 kūdikiai. Apie tai LNK žurnalista...
-
Būti čia ir dabar – nelengva užduotis
Jeigu stovite transporto spūstyje, nereiškia, kad tiesiog stovite joje. Jūs mintyse esate rytojaus susitikime su klientu, poryt – tėvų susirinkime. Arba tebesate praėjusį šeštadienį pas mamą, kuri tebepyksta, kad naujų vaist...
-
Suomiai – laimingiausi pasaulyje: kuo čia dėta savanorystė?
Suomija pagal Pasaulinio laimės indekso tyrimus jau ne vienus metus tituluojama laimingiausia šalimi pasaulyje ir, atrodo, nė neketina sustoti – šį titulą jau septintą kartą priglaudė ir 2024-aisiais. Kol visas pasaulis bando perpras...
-
„Geštalto praktika“: metodai, padedantys pažinti žmogaus vidinį pasaulį
Geštalto terapija – tai humanistinis psichoterapijos metodas, orientuotas į žmogaus gebėjimą suvokti ir integruoti savo jausmus, mintis ir elgesį. Jos tikslas – padėti asmeniui pasiekti didesnį sąmoningumą ir atsakomybę už savo gy...
-
Vaikų saugumas: gali padėti artimi santykiai ir technologijos
Šiandieniame sparčiai besivystančiame pasaulyje vaikų saugumo užtikrinimas kartu išlaikant jų nepriklausomybės poreikį ir atsakingumą tampa ne vienos šeimos iššūkiu ir nesutarimų priežastimi. Nesprendžiamos ir ats...
-
Tyrimas: lietuvių emocinis atsparumas kur kas blogesnis nei Europoje1
Kas antras žmogus Lietuvoje abejoja savo gebėjimu susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, o kas penktas jaučia nepasitikėjimą savimi. Tokias tendencijas atskleidė „Tele2“ užsakymu atliktas, kartu su Vilniaus universitetu (VU) parengtas...
-
Po Naujųjų – suaktyvėjęs lietuvių įsitraukimas į hobius: psichologai turi paaiškinimą1
Sausiui prasidėjus, gyventojai stačia galva neria į hobius. Iškart po Naujųjų – užsipildė sporto salės, baseinai, šokių, keramikos užsiėmimai. Tendencija nesikeičia metai iš metų, naujų tikslų įgyvendinimo daugelis gr...