- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tėtis – tai ne tas, kuris remontuoja. Ne tas, kuris atneša pinigų. Tėtis – tai vyras, šalia kurio vaikas gali šokinėti ant sofos, karstytis medžiais, važinėti autobusu ir pats susimokėti už kelionę. Tėtis šalia ir jis patikimai apsaugos nuo daugybės problemų.
Tėtis – tai vyras, kurio draugijoje norisi būti atkakliam ir užsispyrusiam – pačiam užsisegti užtrauktuką, išmokti užsirišti batų raištelius, padaryti kelis prisitraukimus. Tėtis moko būti atkaklų.
Tėtis – tai teisingas vyras. Yra suprantamos tėčio taisyklės, kurias žmogus, kai suauga, ima lyginti ir pritaiko prie savų gyvenimo taisyklių. Tėtis atneša į vaiko gyvenimą bendras žmogiškas taisykles.
Neretai tėtis – tai paskutinė instancija vaikui. Kiekvienas vaikas turi savo "Aš tėčiui pasakysiu!", "Aš tėtį pakviesiu!" ir "O man tėtis sakė!"
Tėtis berniukui – tai vyras, kuriuo norisi tapti, kai užaugsi. Mergaitei tėtis – tai tas vyras, kokį norisi sutikti, kai užaugsi.
Tėtis parodo, ką reiškia būti vyru.
Kai realaus tėvo vaiko gyvenime nėra, jis pripranta prie televizinio tėčio – prie vaidmenų, kuriuos vaidina aktoriai ir muzikantai. Laimingas istorijas vaidinti nuobodu, dėl to televizinis tėtis paprastai būna arba labai agresyvus, arba visiška mazgotė.
Vaikas pradeda matyti tėvą kaip gyvybiškai svarbų žmogų sulaukęs pusantrų dvejų metų.
Nuo šio amžiaus, jeigu nėra bendravimo su tėvu, vaikas ims intensyviai ieškoti jam pakaitalo.
Kad taip nenutiktų, vaikui reikia bendrauti su tikru tėvu.
Fizinis kontaktas
Galima prausti vaiką, galima nešioti jį ant pečių, pamėtyti į viršų (ir pagauti), žaisti judrius žaidimus. Bet kokiame bute ir kambaryje galima įsigudrinti padūkti. Tėvas gali drąsiai imti vaiką ant rankų ar kaklo, jeigu jis to prašo. Dar nepasitaikė atvejo, kad vaikas nustotų vaikščioti, nes jį daug nešiojo ant rankų. Labai svarbu, kad bendraujant tėvui ir vaikui būtų laikas, kuris priklausytų tik jiems. Tuo metu ir mama pailsės, ir tėvas pajus, kad gali bendrauti su vaiku, o vaikas sulauks labai reikalingo tėvo dėmesio.
Emocinis bendravimas
Tėvas ir vaikas gali drauge valgyti, drauge piešti, spausdinti kompiuteriu, kalbėtis apie tai, kas nutiko šią dieną ar apie tai, kas dabar vyksta už lango. Net bendravimas telefonu ir pokalbis per skaipą sumažins tėvo ir vaiko bendravimo deficitą.
Nuotolinis bendravimas
Jei tėvas toli nuo namų, padės tėvo laiškai, mamos pasakojimai apie tėvą, vaiko laiškai ir piešiniai tėvui, kad sugrįžęs apsidžiaugtų.
Tėvas ir mama – du nepakeičiami žmonės vaiko gyvenime ir likime.
Per pirmus penkerius gyvenimo metus vaikas žengia didelį žingsnį nuo visiškai bejėgio mažylio iki mažojo šios planetos gyventojo, mokančio kalbėti ir skaityti, vaikščioti ir bėgioti, darbuotis, rūpintis ir mylėti. O vėliau jis tampa drąsus, stiprus ir laimingas, kai jį supa tvirta, mylinti ir laiminga šeima.
Padaryti šeimą tvirtą, mylinčią ir laimingą – uždavinys mamai ir tėčiui drauge.
Su Tėvo diena, mieli tėčiai!
Šaltinis: seimairnamai.eu
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Būti čia ir dabar – nelengva užduotis
Jeigu stovite transporto spūstyje, nereiškia, kad tiesiog stovite joje. Jūs mintyse esate rytojaus susitikime su klientu, poryt – tėvų susirinkime. Arba tebesate praėjusį šeštadienį pas mamą, kuri tebepyksta, kad naujų vaist...
-
Suomiai – laimingiausi pasaulyje: kuo čia dėta savanorystė?
Suomija pagal Pasaulinio laimės indekso tyrimus jau ne vienus metus tituluojama laimingiausia šalimi pasaulyje ir, atrodo, nė neketina sustoti – šį titulą jau septintą kartą priglaudė ir 2024-aisiais. Kol visas pasaulis bando perpras...
-
„Geštalto praktika“: metodai, padedantys pažinti žmogaus vidinį pasaulį
Geštalto terapija – tai humanistinis psichoterapijos metodas, orientuotas į žmogaus gebėjimą suvokti ir integruoti savo jausmus, mintis ir elgesį. Jos tikslas – padėti asmeniui pasiekti didesnį sąmoningumą ir atsakomybę už savo gy...
-
Vaikų saugumas: gali padėti artimi santykiai ir technologijos
Šiandieniame sparčiai besivystančiame pasaulyje vaikų saugumo užtikrinimas kartu išlaikant jų nepriklausomybės poreikį ir atsakingumą tampa ne vienos šeimos iššūkiu ir nesutarimų priežastimi. Nesprendžiamos ir ats...
-
Tyrimas: lietuvių emocinis atsparumas kur kas blogesnis nei Europoje1
Kas antras žmogus Lietuvoje abejoja savo gebėjimu susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, o kas penktas jaučia nepasitikėjimą savimi. Tokias tendencijas atskleidė „Tele2“ užsakymu atliktas, kartu su Vilniaus universitetu (VU) parengtas...
-
Po Naujųjų – suaktyvėjęs lietuvių įsitraukimas į hobius: psichologai turi paaiškinimą1
Sausiui prasidėjus, gyventojai stačia galva neria į hobius. Iškart po Naujųjų – užsipildė sporto salės, baseinai, šokių, keramikos užsiėmimai. Tendencija nesikeičia metai iš metų, naujų tikslų įgyvendinimo daugelis gr...
-
Švenčių padarinys – pošventinis liūdesys15
Po švenčių neretai jaučiamės apsunkę ne tik nuo silkės ar baltos mišrainės. Sunkios tampa ir mintys. Kaip sausį nepasiduoti pošventiniam liūdesiui ir vėl grįžti į ritmą? ...
-
Sausis – liūdniausias mėnuo?1
Po švenčių spindesio sausis daugeliui gali atrodyti ir atrodo tamsiausias mėnuo. Kaip išvengti šios sausio mėnesio depresijos? Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Žmogaus studijų centro partneriu – psichologu Justinu Buroku...
-
Ekspertė pataria, kaip išmokti „sveikai“ pyktis1
Didysis santykių menas – ne nesipykti, o mokėti išsakyti savo nuomonę ir poziciją be ilgų kivirčų ar durų trankymo. ...
-
Paromis neužmieganti Rūta Survilaitė – atvirai apie nemigą: ir daiktai ima keisti formas22
„Taip atrodo nemiga. Labai prašau plačiai dalintis. Tai svarbu“, – savo feisbuko paskyroje neseniai rašė teisininkė, vertėja, poetė Rūta Survilaitė, savo mintimis besidalijanti ir tinklaraštyje „Margos p...