- Parengta pagal pranešimą spaudai
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žodis „psichologija“ kilo iš graikų kalbos – tai mokslas apie sielą. Tikras psichologas turi būti jautrus kitų išgyvenimams, nuotaikoms, mokėti bendrauti ir įkvėpti savo klientus pokyčiams. Šiandien mums visiems lengvai prieinama psichologų pagalba, tačiau ar susimąstome, kas paskatina rinktis šią nelengvą profesiją?
Suprasti ir padėti
„Rinkdamasi studijas žinojau, kad mano pagrindinis troškimas – padėti žmonėms. Įvertinusi savo asmenines savybes ir galimybes, pasirinkau psichologiją, kuri visada man atrodė įdomus ir platus mokslas“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) psichologijos bakalauro studentė Ernesta Ruzgytė, kuriai už sėkmingus mokymosi rezultatus universitetas skiria skatinamąją stipendiją.
Pasak studentės, psichologija jai itin patinka tuo, kad suteikia galimybę tyrinėti žmonių mąstymą ir elgseną, taip pat šis mokslas suteikia daug karjeros sričių pasirinkimo galimybių. Bendrakursės mintis papildo kita psichologijos bakalaurantė Evelina Širinskytė, taip pat gaunanti skatinamąją stipendiją.
„Psichologiją studijuoti planavau jau nuo aštuntos klasės, nes nuolat keldavau sau klausimų: „Kas dedasi mūsų galvoje? Kodėl elgiamės taip skirtingai? Kodėl skirtingai mąstome?“ – paaiškina studentė.
Ernestos teigimu, psichologijos žinių taikymas kasdienybėje yra neišvengiamas procesas, o įsibėgėjus studijoms ji ėmė labiau stebėti savo elgesį įvairiose situacijose, tobulinti bendravimo įgūdžius, analizuoti jų poveikį asmeniniams santykiams.
„Įgijusi žinių, bendraudama nuolat apmąstau savo elgesio, kalbos pasirinkimus, keičiu užduodamų klausimų formulavimą, stengiuosi atpažinti žodinio ir nežodinio bendravimo elementus. Taigi, mokymosi procesas apima ne tik teoriją, įgytą per paskaitas, bet ir užima didžiąją kasdienybės dalį“, – sako ji.
Naudinga ir kasdienybėje
Paprašytos išskirti patinkantį studijų dalyką, abi pašnekovės sutaria, kad itin džiugina bendravimo psichologijos paskaitos.
„Dėstytoja Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė – labai charizmatiška, pateikia gyvenimiškų pavyzdžių ir puikiai palaiko ryšį su auditorija. Šiose paskaitose beveik nėra barjero tarp dėstytojo ir studento“, – pažymi Evelina.
Jai pritaria Ernesta ir akcentuoja, kad bendravimo psichologija yra itin naudinga, – išmoktą teoriją galima taikyti ir kasdieniame gyvenime, santykyje su kitais.
„Visi programos dėstytojai yra geri savo srities specialistai, kurie įtraukia į studijas ir motyvuoja mokymosi procese“, – apibendrina E. Ruzgytė.
Per paskaitas VDU studentės turėjo galimybę susipažinti su skirtingų sričių psichologijos specialistais – universitete jau vyko susitikimų su klinikinės, organizacinės ir mokslinės srities psichologais. Taip, anot Ernestos, galima ne tik įsigilinti į psichologo darbo specifiką, bet ir įgyti papildomos motyvacijos – pažintys su ekspertais, kurie mėgaujasi savo veikla, yra įkvepiančios.
Svarbu nepamiršti pusiausvyros
Studentės neslepia, kad baigdamos mokyklą egzaminams jos skyrė daug pastangų. Paklausta apie galimas efektyvias mokymosi strategijas, Evelina tikina, kad kiekvienas gali atrasti sau tinkamų asmeninių būdų.
„Aš tam skiriu daug laiko, stropiai mokausi, siekiu maksimumo. Žinoma, ne visada pavyksta, bet bent jau žinau, kad padariau viską, ką galėjau. Manau, kiekvienas turime atrasti savo būdą mokytis, tik būtina turėti motyvacijos ir noro“, – samprotauja studentė.
Ernestos manymu, studijuojant ar mokantis svarbu nepamiršti puiausvyros. „Skirti laiko, pastangų mokslui ar egzamino pasiruošimui yra labai svarbu, tačiau vertėtų neapleisti ir poilsio, santykių su artimaisiais. Susikoncentravę ir paskendę į rezultatus, kartais galime pamesti save ir tai, kas iš tikrųjų svarbu gyvenime“, – tvirtina pašnekovė.
Galimybės tobulėti
Ernestą džiugina, kad VDU suteikia itin daug galimybių studentams tobulėti – ne tik pasirinktoje studijų srityje, bet ir saviraiškoje, dalyvaujant įvairių klubų veikloje, mokantis užsienio kalbų, atliekant praktiką arba studijuojant užsienyje pagal „Erasmus“.
„Pastebėjau, kad VDU atsižvelgiama į studento gerovę, skatinamas bendruomeniškumas, tarptautiškumas ir kūrybiškumas, kurie vertingi plėtojant žinias, patirtį. Šiuo metu mokausi anglų kalbos, tačiau vėliau norėčiau išmėginti ir praplėsti savo vokiečių kalbos žinias“, – sako ji ir priduria, kad ateityje svarsto prisijungti prie VDU Studentų atstovybės ir sielovados bendruomenės, taip pat – išbandyti „Erasmus“ Vokietijoje ar kitur Europoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Geštalto praktika“: metodai, padedantys pažinti žmogaus vidinį pasaulį
Geštalto terapija – tai humanistinis psichoterapijos metodas, orientuotas į žmogaus gebėjimą suvokti ir integruoti savo jausmus, mintis ir elgesį. Jos tikslas – padėti asmeniui pasiekti didesnį sąmoningumą ir atsakomybę už savo gy...
-
Vaikų saugumas: gali padėti artimi santykiai ir technologijos
Šiandieniame sparčiai besivystančiame pasaulyje vaikų saugumo užtikrinimas kartu išlaikant jų nepriklausomybės poreikį ir atsakingumą tampa ne vienos šeimos iššūkiu ir nesutarimų priežastimi. Nesprendžiamos ir ats...
-
Tyrimas: lietuvių emocinis atsparumas kur kas blogesnis nei Europoje1
Kas antras žmogus Lietuvoje abejoja savo gebėjimu susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, o kas penktas jaučia nepasitikėjimą savimi. Tokias tendencijas atskleidė „Tele2“ užsakymu atliktas, kartu su Vilniaus universitetu (VU) parengtas...
-
Po Naujųjų – suaktyvėjęs lietuvių įsitraukimas į hobius: psichologai turi paaiškinimą1
Sausiui prasidėjus, gyventojai stačia galva neria į hobius. Iškart po Naujųjų – užsipildė sporto salės, baseinai, šokių, keramikos užsiėmimai. Tendencija nesikeičia metai iš metų, naujų tikslų įgyvendinimo daugelis gr...
-
Švenčių padarinys – pošventinis liūdesys15
Po švenčių neretai jaučiamės apsunkę ne tik nuo silkės ar baltos mišrainės. Sunkios tampa ir mintys. Kaip sausį nepasiduoti pošventiniam liūdesiui ir vėl grįžti į ritmą? ...
-
Sausis – liūdniausias mėnuo?1
Po švenčių spindesio sausis daugeliui gali atrodyti ir atrodo tamsiausias mėnuo. Kaip išvengti šios sausio mėnesio depresijos? Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Žmogaus studijų centro partneriu – psichologu Justinu Buroku...
-
Ekspertė pataria, kaip išmokti „sveikai“ pyktis1
Didysis santykių menas – ne nesipykti, o mokėti išsakyti savo nuomonę ir poziciją be ilgų kivirčų ar durų trankymo. ...
-
Paromis neužmieganti Rūta Survilaitė – atvirai apie nemigą: ir daiktai ima keisti formas22
„Taip atrodo nemiga. Labai prašau plačiai dalintis. Tai svarbu“, – savo feisbuko paskyroje neseniai rašė teisininkė, vertėja, poetė Rūta Survilaitė, savo mintimis besidalijanti ir tinklaraštyje „Margos p...
-
Panika ir panikos priepuoliai – ne tas pats: kaip atskirti ir sau padėti
Dažnai apimti panikos žmonės sutrinka ir nežino, ko girebtis. Kodėl kai kuriuos žmones staiga apima kūną ir protą paralyžiuojantis baimės ir nerimo jausmas? Ar įmanoma kontroliuoti savo elgesį, kai, rodos, širdis iššoks i&scar...
-
Po egle padėkite meilę ir pagarbą vienas kitam
Kalėdų laukimas įaudrina vaiko vaizduotę: vaikas mato naujausių žaislų reklamas, viskas atrodo spalvinga, nauja ir dėl to dar labiau geidžiama. Be to, ir darželyje arba mokykloje vaikai dalijasi įspūdžiais, ko paprašė Kalėdų Senelio ar t...