- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prasidėjus šiltajam metų laikui rūbų spintoje šiltas striukes ir paltus pakeitė šortai, maudymosi kostiumėliai bei plazdančios suknelės. Tačiau ne vienam pavėlavusiam susizgribti dėl per žiemą priaugtų kelių papildomų kilogramų tokia apranga tampa tikru galvos skausmu. Tad, kaip save priversti išsitraukti iš spintos sportinius batelius ir kaip pasirinkti sporto rūšį, kuri teiktų ne tik naudą, bet ir malonumą?
Sporto psichologė Kristina Duobaitė pripažįsta, kad nėra vieno universalaus metodo, kurį būtų galima taikyti kiekvienam. „Siekiant save motyvuoti sportuoti labai svarbu atsižvelgti į savo būdo bruožus, asmenybę. Turi objektyviai įvertinti ar pajėgsi sportuoti savarankiškai, ar pakankamai pasitiki savimi, kad pagal kažkieno pavyzdį galėtum susidėlioti sau sporto programą ir jos laikytis. Deja, didžiajai daliai žmonių reikia postūmio iš šono. Dažniausiai tai žmonės, kurie įpratę dirbti komandoje. Tokiam žmogui dažniausiai intuityviai ateina viena idėja – reikia susirasti trenerį. Kai turi trenerį, lyg ir sportuoji pats, tačiau motyvacijos naštą perduodi kitam žmogui“, - sakė K. Duobaitė.
Kartais motyvuojantį, patariantį ir palaikantį trenerį gali pakeisti treniruočių draugai, o sportuojant drauge būsi apsaugotas nuo monotonijos ir nuobodulio.
„Sportuodamas su draugais, fiziškai atiduodi savęs tiek pat, bet motyvuoti save būna gerokai lengviau. Tačiau yra tokių žmonių, kurių nemotyvuoja ir kartu sportuojantys draugai. Tokiu atveju yra įvairių psichologinių gudrybių. Pavyzdžiui, jaunos merginos dažnai, po treniruotės pasiima namo draugės sportinius batelius. Tada ateiti į kitą treniruotę ir atnešti draugės apavą vers atsakomybė prieš draugę“, - sakė K. Duobaitė.
Psichologės teigimu sportavimas su draugais – tai buvimas tarp daug panašaus tikslo siejamų žmonių, o tai mūsų socialinėje aplinkoje simbolizuoja saugumą. Kai jautiesi saugiai, tai bet kuris darbas sekasi lengviau, paprasčiau. „Negaliu vienareikšmiškai teigti, kad visiems bus vienodai gera sportuoti grupėse, tačiau komandoje neabejotinai galima siekti geresnių rezultatų. Ne tik dėl natūralios vidinės konkurencijos, bet ir dėl galimybės nuolat dalintis patirtimi, stebėti progresą“, - pastebi sporto psichologė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Būti čia ir dabar – nelengva užduotis
Jeigu stovite transporto spūstyje, nereiškia, kad tiesiog stovite joje. Jūs mintyse esate rytojaus susitikime su klientu, poryt – tėvų susirinkime. Arba tebesate praėjusį šeštadienį pas mamą, kuri tebepyksta, kad naujų vaist...
-
Suomiai – laimingiausi pasaulyje: kuo čia dėta savanorystė?
Suomija pagal Pasaulinio laimės indekso tyrimus jau ne vienus metus tituluojama laimingiausia šalimi pasaulyje ir, atrodo, nė neketina sustoti – šį titulą jau septintą kartą priglaudė ir 2024-aisiais. Kol visas pasaulis bando perpras...
-
„Geštalto praktika“: metodai, padedantys pažinti žmogaus vidinį pasaulį
Geštalto terapija – tai humanistinis psichoterapijos metodas, orientuotas į žmogaus gebėjimą suvokti ir integruoti savo jausmus, mintis ir elgesį. Jos tikslas – padėti asmeniui pasiekti didesnį sąmoningumą ir atsakomybę už savo gy...
-
Vaikų saugumas: gali padėti artimi santykiai ir technologijos
Šiandieniame sparčiai besivystančiame pasaulyje vaikų saugumo užtikrinimas kartu išlaikant jų nepriklausomybės poreikį ir atsakingumą tampa ne vienos šeimos iššūkiu ir nesutarimų priežastimi. Nesprendžiamos ir ats...
-
Tyrimas: lietuvių emocinis atsparumas kur kas blogesnis nei Europoje1
Kas antras žmogus Lietuvoje abejoja savo gebėjimu susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, o kas penktas jaučia nepasitikėjimą savimi. Tokias tendencijas atskleidė „Tele2“ užsakymu atliktas, kartu su Vilniaus universitetu (VU) parengtas...
-
Po Naujųjų – suaktyvėjęs lietuvių įsitraukimas į hobius: psichologai turi paaiškinimą1
Sausiui prasidėjus, gyventojai stačia galva neria į hobius. Iškart po Naujųjų – užsipildė sporto salės, baseinai, šokių, keramikos užsiėmimai. Tendencija nesikeičia metai iš metų, naujų tikslų įgyvendinimo daugelis gr...
-
Švenčių padarinys – pošventinis liūdesys15
Po švenčių neretai jaučiamės apsunkę ne tik nuo silkės ar baltos mišrainės. Sunkios tampa ir mintys. Kaip sausį nepasiduoti pošventiniam liūdesiui ir vėl grįžti į ritmą? ...
-
Sausis – liūdniausias mėnuo?1
Po švenčių spindesio sausis daugeliui gali atrodyti ir atrodo tamsiausias mėnuo. Kaip išvengti šios sausio mėnesio depresijos? Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Žmogaus studijų centro partneriu – psichologu Justinu Buroku...
-
Ekspertė pataria, kaip išmokti „sveikai“ pyktis1
Didysis santykių menas – ne nesipykti, o mokėti išsakyti savo nuomonę ir poziciją be ilgų kivirčų ar durų trankymo. ...
-
Paromis neužmieganti Rūta Survilaitė – atvirai apie nemigą: ir daiktai ima keisti formas22
„Taip atrodo nemiga. Labai prašau plačiai dalintis. Tai svarbu“, – savo feisbuko paskyroje neseniai rašė teisininkė, vertėja, poetė Rūta Survilaitė, savo mintimis besidalijanti ir tinklaraštyje „Margos p...