Prasidėjus šiltajam metų laikui rūbų spintoje šiltas striukes ir paltus pakeitė šortai, maudymosi kostiumėliai bei plazdančios suknelės. Tačiau ne vienam pavėlavusiam susizgribti dėl per žiemą priaugtų kelių papildomų kilogramų tokia apranga tampa tikru galvos skausmu. Tad, kaip save priversti išsitraukti iš spintos sportinius batelius ir kaip pasirinkti sporto rūšį, kuri teiktų ne tik naudą, bet ir malonumą?

Sporto psichologė Kristina Duobaitė pripažįsta, kad nėra vieno universalaus metodo, kurį būtų galima taikyti kiekvienam. „Siekiant save motyvuoti sportuoti labai svarbu atsižvelgti į savo būdo bruožus, asmenybę. Turi objektyviai įvertinti ar pajėgsi sportuoti savarankiškai, ar pakankamai pasitiki savimi, kad pagal kažkieno pavyzdį galėtum susidėlioti sau sporto programą ir jos laikytis. Deja, didžiajai daliai žmonių reikia postūmio iš šono. Dažniausiai tai žmonės, kurie įpratę dirbti  komandoje. Tokiam žmogui dažniausiai intuityviai ateina viena idėja – reikia susirasti trenerį. Kai turi trenerį, lyg ir sportuoji pats, tačiau motyvacijos naštą perduodi kitam žmogui“, - sakė K. Duobaitė.

Kartais motyvuojantį, patariantį ir palaikantį trenerį gali pakeisti treniruočių draugai, o sportuojant drauge būsi apsaugotas nuo monotonijos ir nuobodulio.

„Sportuodamas su draugais, fiziškai atiduodi savęs tiek pat, bet motyvuoti save būna gerokai lengviau. Tačiau yra tokių žmonių, kurių nemotyvuoja ir kartu sportuojantys draugai. Tokiu atveju yra įvairių psichologinių gudrybių. Pavyzdžiui, jaunos merginos dažnai, po treniruotės pasiima namo draugės sportinius batelius. Tada ateiti į kitą treniruotę ir atnešti draugės apavą vers atsakomybė prieš draugę“, - sakė K. Duobaitė.

Psichologės teigimu sportavimas su draugais – tai buvimas tarp daug panašaus tikslo siejamų žmonių, o tai mūsų socialinėje aplinkoje simbolizuoja saugumą. Kai jautiesi saugiai, tai bet kuris darbas sekasi lengviau, paprasčiau. „Negaliu vienareikšmiškai teigti, kad visiems bus vienodai gera sportuoti grupėse, tačiau komandoje neabejotinai galima siekti geresnių rezultatų. Ne tik dėl natūralios vidinės konkurencijos, bet ir dėl galimybės nuolat dalintis patirtimi, stebėti progresą“, - pastebi sporto psichologė.