- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Specialistai: slopstant pandemijai gyventojų poreikis psichologų konsultacijoms tik augs
Slopstant COVID-19 pandemijai gyventojų poreikis psichologų ir psichoterapeutų konsultacijoms didėja ir dar augs, teigia specialistai.
Per pastarąjį pusmetį poreikis tokioms konsultacijoms padidėjo 50 proc., nurodė penktadalis apklaustų psichologų ir psichoterapeutų, 15,5 proc. jų teigė matantys, kad toks poreikis išaugo 40 procentų.
Trečdalis apklaustų specialistų tvirtino, kad nuslūgus pandemijai, jų nuomone, neigiamų emocijų visuomenėje tik daugės, 30 proc. sakė, kad jos nuslūgs praėjus metams po pandemijos ir įvestų ribojimų atšaukimo, 12 proc. – kad praėjus pusmečiui po griežto karantino panaikinimo.
„Dalis žmonių adaptavosi, priprato ir susitvarkė su nerimu, kuris kilo dėl labai stipraus netikėto pokyčio ir kitų dalykų. Tačiau asmeniškai stebiu ir kitas tendencijas – kad šalia COVID-19 situacijos prisidėjo ir kitas ekonominis-politinis laukas su karo grėsmėmis, su Kinijos ekonominiais sprendimais“, – ketvirtadienį per tyrimo pristatymą sakė psichologė Vega Dikčienė.
Loretos Vaičaitytės teigimu, sunkiausiai pandemiją ir su ja susijusius ribojimus išgyveno vieniši žmonės.
„Matau, kad tikrai vienišos pensininkės labai jaučia tą, kad negali susitikti su anūkais, vaikais. Kai kalbi, matai, kad ir depresijos buvo. Taip pat ir paaugliai, kai negalėjo susitikti, dabar kai jau gali, yra visai kitaip“, – tvirtino psichologė.
Specialistų duomenimis, emocinių iššūkių dažniausiai kelia ilgas buvimas atsiribojus nuo žmonių (beveik 48 proc.), neigiama informacija viešojoje erdvėje apie virusą, karantiną (21 proc.), ilgas buvimas vienoje patalpoje su kitu asmeniu (9 proc.), artimųjų netektis dėl COVID-19 (7 proc.).
Psichologų ir psichoterapeutų tyrimą apie gyventojų emocinę sveikatą atliko visuomeninė platforma visipschologai.lt.
Anot jos vadovo Pauliaus Tamulionio, savo patirtimi, su kokiomis problemomis į juos kreipiasi žmonės, pasidalijo apie 70 specialistų.
„Klausėme, kas kreipiasi pagalbos, su kokiais klausimais, kas jiems kelia didžiausią nerimą, kada, specialistų manymu, nuslūgs su pandemija susijusios problemos“, – BNS sakė P. Tamulionis.
Tyrimas darytas nuo praėjusių metų lapkričio iki šių metų sausio.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Kauno miesto poliklinikos darb...
-
Žuvusiųjų pagerbimo ceremon...
-
Iškilminga valstybės vėliav...
-
Pilietinė iniciatyva „Perga...
-
Laisvės gynėjų dienos min...
-
Sausio 13-oji Kauno mokyklose...
-
Atminimo laužų uždegimo cer...
-
LKL rungtynėse Kaune susitiko...
-
Sausio 13-osios atminimo lau...
-
„Betsafe-LKL“ rungtynės: ...
-
Būti čia ir dabar – nelengva užduotisJeigu stovite transporto spūstyje, nereiškia, kad tiesiog stovite joje. Jūs mintyse esate rytojaus susitikime su klientu, poryt – tėvų susirinkime. Arba tebesate praėjusį šeštadienį pas mamą, kuri tebepyksta, kad naujų vaist...
-
Suomiai – laimingiausi pasaulyje: kuo čia dėta savanorystė?Suomija pagal Pasaulinio laimės indekso tyrimus jau ne vienus metus tituluojama laimingiausia šalimi pasaulyje ir, atrodo, nė neketina sustoti – šį titulą jau septintą kartą priglaudė ir 2024-aisiais. Kol visas pasaulis bando perpras...
-
„Geštalto praktika“: metodai, padedantys pažinti žmogaus vidinį pasaulįGeštalto terapija – tai humanistinis psichoterapijos metodas, orientuotas į žmogaus gebėjimą suvokti ir integruoti savo jausmus, mintis ir elgesį. Jos tikslas – padėti asmeniui pasiekti didesnį sąmoningumą ir atsakomybę už savo gy...
-
Vaikų saugumas: gali padėti artimi santykiai ir technologijosŠiandieniame sparčiai besivystančiame pasaulyje vaikų saugumo užtikrinimas kartu išlaikant jų nepriklausomybės poreikį ir atsakingumą tampa ne vienos šeimos iššūkiu ir nesutarimų priežastimi. Nesprendžiamos ir ats...
-
Tyrimas: lietuvių emocinis atsparumas kur kas blogesnis nei Europoje1Kas antras žmogus Lietuvoje abejoja savo gebėjimu susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, o kas penktas jaučia nepasitikėjimą savimi. Tokias tendencijas atskleidė „Tele2“ užsakymu atliktas, kartu su Vilniaus universitetu (VU) parengtas...
-
Po Naujųjų – suaktyvėjęs lietuvių įsitraukimas į hobius: psichologai turi paaiškinimą1Sausiui prasidėjus, gyventojai stačia galva neria į hobius. Iškart po Naujųjų – užsipildė sporto salės, baseinai, šokių, keramikos užsiėmimai. Tendencija nesikeičia metai iš metų, naujų tikslų įgyvendinimo daugelis gr...
-
Švenčių padarinys – pošventinis liūdesys15Po švenčių neretai jaučiamės apsunkę ne tik nuo silkės ar baltos mišrainės. Sunkios tampa ir mintys. Kaip sausį nepasiduoti pošventiniam liūdesiui ir vėl grįžti į ritmą? ...
-
Sausis – liūdniausias mėnuo?1Po švenčių spindesio sausis daugeliui gali atrodyti ir atrodo tamsiausias mėnuo. Kaip išvengti šios sausio mėnesio depresijos? Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Žmogaus studijų centro partneriu – psichologu Justinu Buroku...
-
Ekspertė pataria, kaip išmokti „sveikai“ pyktis1Didysis santykių menas – ne nesipykti, o mokėti išsakyti savo nuomonę ir poziciją be ilgų kivirčų ar durų trankymo. ...
-
Paromis neužmieganti Rūta Survilaitė – atvirai apie nemigą: ir daiktai ima keisti formas22„Taip atrodo nemiga. Labai prašau plačiai dalintis. Tai svarbu“, – savo feisbuko paskyroje neseniai rašė teisininkė, vertėja, poetė Rūta Survilaitė, savo mintimis besidalijanti ir tinklaraštyje „Margos p...