- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Psichiatras: iš fronto grįžusiems kariams reikia rimtos reabilitacijos
Karuose kariai patiria ne tik fizines, bet ir psichines kančias. Psichiatrai sako, kad iš fronto grįžusiems kariams reikia rimtos reabilitacijos, kad jie galėtų sugrįžti į normalų gyvenimą. Pastebima, kad pagalbos negavę kariai dažniausiai nusižudo arba miršta nuo alkoholizmo, narkomanijos, praneša LNK.
Psichiatras Martynas Marcinkevičius turėjo patirties su kariais, kurie kariauja fronte.
„Mes dirbame su kariais, grįžusiais iš fronto, nuo 2015 metų. Noriu priminti, kad karas Ukrainoje vyksta ne nuo šių metų vasario. Jis vyksta jau aštuoneri metai. Praktiškai per visus tuos metus yra nemažai žūvančių žmonių, sužeistų, kurie praėjo frontą. Mes ir dirbome su tais kariais, kurie grįždavo iš frontų, su sužeistųjų ir žuvusiųjų artimaisiais“, – prisiminė M. Marcinkevičius.
„Kai mes tik pradėjome, tai buvo pati karo pradžia. Pačioje Ukrainoje žiūrėjo gana skeptiškai į mūsų pastangas, tačiau vėliau jie pamatė, kad beveik visi, grįžę iš frontų, yra labai smarkiai pasikeitę. Prasidėjo labai didžiulės problemos su santykiais šeimoje, su smurtu šeimoje, su alkoholizmu, narkotikais. Tada patys ukrainiečiai pradėjo šia tema domėtis. Su mūsų ir kitų šalių pagalba buvo organizuoti reabilitacijos centrai, kuriuose be fizinės reabilitacijos labai daug dėmesio skiriama psichologinei reabilitacijai“, – kalbėjo psichiatras.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Ukrainiečių skaičiavimais, tik apie 10 proc. žmonių iš fronto galima grąžinti tiesiai į visuomenę be reabilitacijų.
„Didžiajai daliai žmonių reikalingas bent kažkoks reabilitacijos laikas, kad jie galėtų grįžti į visuomenę kaip normalūs žmonės. Apie 20 proc. žmonių išsivysto tikras potrauminio streso sutrikimas, jie turi rimtų psichikos pažeidimų“, – komentavo pašnekovas.
Šiuo metu ukrainiečiai iš fronto yra grąžinami maždaug kas 30 dienų atsigauti į normalų gyvenimą. Pasak psichiatro, tai gali būti veiksminga.
„Tai priklauso nuo to, kokį žmogus patiria sukrėtimą ir nuo to, kiek su juo dirbama – ar jis grįžęs paliekamas pats sau, ar kažkas su juo dirba. Tačiau, be abejo, psichikos atsigavimui reikalingas ne trumpesnis laikotarpis nei fizinių sužeidimų gydymui, nes taip jau yra, kad dažniausiai fizinius sužeidimus pavyksta išgydyt greičiau nei dvasinius“, – šnekėjo M. Marcinkevičius.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
„Eurovizijos“ atrankos ...
-
Lietuvos futbolo federacijos s...
-
Kauno miesto poliklinikos darb...
-
Žuvusiųjų pagerbimo ceremon...
-
Iškilminga valstybės vėliav...
-
Pilietinė iniciatyva „Perga...
-
Laisvės gynėjų dienos min...
-
Sausio 13-oji Kauno mokyklose...
-
Atminimo laužų uždegimo cer...
-
LKL rungtynėse Kaune susitiko...
-
Būti čia ir dabar – nelengva užduotisJeigu stovite transporto spūstyje, nereiškia, kad tiesiog stovite joje. Jūs mintyse esate rytojaus susitikime su klientu, poryt – tėvų susirinkime. Arba tebesate praėjusį šeštadienį pas mamą, kuri tebepyksta, kad naujų vaist...
-
Suomiai – laimingiausi pasaulyje: kuo čia dėta savanorystė?Suomija pagal Pasaulinio laimės indekso tyrimus jau ne vienus metus tituluojama laimingiausia šalimi pasaulyje ir, atrodo, nė neketina sustoti – šį titulą jau septintą kartą priglaudė ir 2024-aisiais. Kol visas pasaulis bando perpras...
-
„Geštalto praktika“: metodai, padedantys pažinti žmogaus vidinį pasaulįGeštalto terapija – tai humanistinis psichoterapijos metodas, orientuotas į žmogaus gebėjimą suvokti ir integruoti savo jausmus, mintis ir elgesį. Jos tikslas – padėti asmeniui pasiekti didesnį sąmoningumą ir atsakomybę už savo gy...
-
Vaikų saugumas: gali padėti artimi santykiai ir technologijosŠiandieniame sparčiai besivystančiame pasaulyje vaikų saugumo užtikrinimas kartu išlaikant jų nepriklausomybės poreikį ir atsakingumą tampa ne vienos šeimos iššūkiu ir nesutarimų priežastimi. Nesprendžiamos ir ats...
-
Tyrimas: lietuvių emocinis atsparumas kur kas blogesnis nei Europoje1Kas antras žmogus Lietuvoje abejoja savo gebėjimu susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, o kas penktas jaučia nepasitikėjimą savimi. Tokias tendencijas atskleidė „Tele2“ užsakymu atliktas, kartu su Vilniaus universitetu (VU) parengtas...
-
Po Naujųjų – suaktyvėjęs lietuvių įsitraukimas į hobius: psichologai turi paaiškinimą1Sausiui prasidėjus, gyventojai stačia galva neria į hobius. Iškart po Naujųjų – užsipildė sporto salės, baseinai, šokių, keramikos užsiėmimai. Tendencija nesikeičia metai iš metų, naujų tikslų įgyvendinimo daugelis gr...
-
Švenčių padarinys – pošventinis liūdesys15Po švenčių neretai jaučiamės apsunkę ne tik nuo silkės ar baltos mišrainės. Sunkios tampa ir mintys. Kaip sausį nepasiduoti pošventiniam liūdesiui ir vėl grįžti į ritmą? ...
-
Sausis – liūdniausias mėnuo?1Po švenčių spindesio sausis daugeliui gali atrodyti ir atrodo tamsiausias mėnuo. Kaip išvengti šios sausio mėnesio depresijos? Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Žmogaus studijų centro partneriu – psichologu Justinu Buroku...
-
Ekspertė pataria, kaip išmokti „sveikai“ pyktis1Didysis santykių menas – ne nesipykti, o mokėti išsakyti savo nuomonę ir poziciją be ilgų kivirčų ar durų trankymo. ...
-
Paromis neužmieganti Rūta Survilaitė – atvirai apie nemigą: ir daiktai ima keisti formas22„Taip atrodo nemiga. Labai prašau plačiai dalintis. Tai svarbu“, – savo feisbuko paskyroje neseniai rašė teisininkė, vertėja, poetė Rūta Survilaitė, savo mintimis besidalijanti ir tinklaraštyje „Margos p...