– Ar pas filipinietį rastas ir dešimtmetį slėptas didžiulis, 34 kg sveriantis perlas yra vertingas?

– Mano nuomone, šis perlas unikalus tik savo dydžiu. Vertingus perlus augina visiškai kitų rūšių moliuskai. Šis perlas lotyniškai vadinamas Tridacna gigas, o literatūroje rašoma, kad tokių kriauklių su moliuskais rasta sveriančių net iki 180 kg. Praeitis apipinta istorijomis, pasakojančiomis, kad yra buvę ir didesnių, tad jūros gelmėse galbūt guli ne vienas toks perlas. Pasisekė ir šiam žvejui.

Tačiau ši moliusko rūšis, ši perluotė neaugina perlo, turinčio tokį blizgesį, kokį mes įsivaizduojame ir kokio norime. Perlų vertė juk ir yra dėl tokių savybių – blizgesio, perlamutrinio spindesio, lygaus paviršiaus, gražios formos ir dydžio. Moliuskų rūšys, auginančios gražiuosius perlus, tokių didelių neužaugina.

– Koks scenarijus galimas šiam žvejui – ar jis galėtų perlą parduoti?

– Žvejys pasielgė taip, kaip būdavo elgiamasi prieš tūkstančius metų, tai apipinta istorijomis. Azijos kraštų gyventojai, kinai, indai, filipiniečiai, moliuskus naudojo maistui. Kai kurias perluotes naudojo puošybai. Kriauklės būdavo renkamos ne dėl perlo, o dėl perlamutro. Jei būdavo randamas perliukas, jo nesistengdavo parduoti. Buvo manyta, kad tai sėkmė ir perlas atneš laimę. Jį galima buvo pasilikti sau arba padovanoti savo brangiausiajai. Tai – senos tradicijos, žvejai jų laikydavosi visą gyvenimą. Kitaip elgdavosi vėliau į tai įsitraukę prekybininkai, perlų gaudytojai, kurių tikslas būdavo perlų ieškoti prekybai.

– Kada perlai tapo vertingi?

– Literatūroje pateikiama žinių, kad nuo 1901 m. Luvre eksponuojama statula iš Persijos, datuojama 600–900 metų prieš mūsų erą. Statulos kaklas papuoštas keliomis perlų vėrinio eilėmis. Tad galima manyti, kad perlai vertinami daugiau nei 2 tūkst. metų. Vertinami jie buvo dėl prabangos, kaip aristokratijos, didikų simbolis. Minima, kad XV–XVII a. perlais itin puošdavosi. Perlų prekybos srityje revoliucija įvyko 1921–1925 m., kai perlus imta kultivuoti. Atsirado naujų technologijų, kai į moliuską įdėjus dalelytę apvalios medžiagos ir palaikius keletą metų, vėliau ištraukiamas dirbtinai užaugintas, arba kitaip – kultivuotas perlas.

Visa tai sujudino pramonę, XX a. išsivystė kultivuotų perlų era. Kalbant apie perlų rūšis, Pinctada maxima ir Pinctada margaritifera yra tie moliuskai, kurių perlai patys gražiausi, tokie, apie kokius svajojame, kokius matome paveikslėliuose ar muziejuose.