- Simonas Bendžius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Anksčiau žvejai, suradę perlą, jo neparduodavo, o saugodavo, tikėdami, kad tai atneš sėkmę, LRT RADIJUI sako brangakmenių ekspertas Arūnas Kleišminas. Šiuo metu, anot jo, perlai auginami dirbtiniu būdu ilgai varginant moliuskus, o egzotiškoje šalyje prisirinkus kriauklių galima ne tik gauti baudą, bet ir patekti į kalėjimą.
– Ar pas filipinietį rastas ir dešimtmetį slėptas didžiulis, 34 kg sveriantis perlas yra vertingas?
– Mano nuomone, šis perlas unikalus tik savo dydžiu. Vertingus perlus augina visiškai kitų rūšių moliuskai. Šis perlas lotyniškai vadinamas Tridacna gigas, o literatūroje rašoma, kad tokių kriauklių su moliuskais rasta sveriančių net iki 180 kg. Praeitis apipinta istorijomis, pasakojančiomis, kad yra buvę ir didesnių, tad jūros gelmėse galbūt guli ne vienas toks perlas. Pasisekė ir šiam žvejui.
Tačiau ši moliusko rūšis, ši perluotė neaugina perlo, turinčio tokį blizgesį, kokį mes įsivaizduojame ir kokio norime. Perlų vertė juk ir yra dėl tokių savybių – blizgesio, perlamutrinio spindesio, lygaus paviršiaus, gražios formos ir dydžio. Moliuskų rūšys, auginančios gražiuosius perlus, tokių didelių neužaugina.
– Koks scenarijus galimas šiam žvejui – ar jis galėtų perlą parduoti?
– Žvejys pasielgė taip, kaip būdavo elgiamasi prieš tūkstančius metų, tai apipinta istorijomis. Azijos kraštų gyventojai, kinai, indai, filipiniečiai, moliuskus naudojo maistui. Kai kurias perluotes naudojo puošybai. Kriauklės būdavo renkamos ne dėl perlo, o dėl perlamutro. Jei būdavo randamas perliukas, jo nesistengdavo parduoti. Buvo manyta, kad tai sėkmė ir perlas atneš laimę. Jį galima buvo pasilikti sau arba padovanoti savo brangiausiajai. Tai – senos tradicijos, žvejai jų laikydavosi visą gyvenimą. Kitaip elgdavosi vėliau į tai įsitraukę prekybininkai, perlų gaudytojai, kurių tikslas būdavo perlų ieškoti prekybai.
– Kada perlai tapo vertingi?
– Literatūroje pateikiama žinių, kad nuo 1901 m. Luvre eksponuojama statula iš Persijos, datuojama 600–900 metų prieš mūsų erą. Statulos kaklas papuoštas keliomis perlų vėrinio eilėmis. Tad galima manyti, kad perlai vertinami daugiau nei 2 tūkst. metų. Vertinami jie buvo dėl prabangos, kaip aristokratijos, didikų simbolis. Minima, kad XV–XVII a. perlais itin puošdavosi. Perlų prekybos srityje revoliucija įvyko 1921–1925 m., kai perlus imta kultivuoti. Atsirado naujų technologijų, kai į moliuską įdėjus dalelytę apvalios medžiagos ir palaikius keletą metų, vėliau ištraukiamas dirbtinai užaugintas, arba kitaip – kultivuotas perlas.
Visa tai sujudino pramonę, XX a. išsivystė kultivuotų perlų era. Kalbant apie perlų rūšis, Pinctada maxima ir Pinctada margaritifera yra tie moliuskai, kurių perlai patys gražiausi, tokie, apie kokius svajojame, kokius matome paveikslėliuose ar muziejuose.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nelinksmas antirekordas: kodėl vis dažniau atsisakoma turėti vaikų?8
Nelinksmas antirekordas – praėjusiais metais gimė mažiausiai naujagimių nuo nepriklausomybės atkūrimo, mirusiųjų skaičius gimimus viršijo dvigubai. Lietuvoje pernai pasaulį išvydo 18 tūkst. 979 kūdikiai. Apie tai LNK žurnalista...
-
Būti čia ir dabar – nelengva užduotis
Jeigu stovite transporto spūstyje, nereiškia, kad tiesiog stovite joje. Jūs mintyse esate rytojaus susitikime su klientu, poryt – tėvų susirinkime. Arba tebesate praėjusį šeštadienį pas mamą, kuri tebepyksta, kad naujų vaist...
-
Suomiai – laimingiausi pasaulyje: kuo čia dėta savanorystė?
Suomija pagal Pasaulinio laimės indekso tyrimus jau ne vienus metus tituluojama laimingiausia šalimi pasaulyje ir, atrodo, nė neketina sustoti – šį titulą jau septintą kartą priglaudė ir 2024-aisiais. Kol visas pasaulis bando perpras...
-
„Geštalto praktika“: metodai, padedantys pažinti žmogaus vidinį pasaulį
Geštalto terapija – tai humanistinis psichoterapijos metodas, orientuotas į žmogaus gebėjimą suvokti ir integruoti savo jausmus, mintis ir elgesį. Jos tikslas – padėti asmeniui pasiekti didesnį sąmoningumą ir atsakomybę už savo gy...
-
Vaikų saugumas: gali padėti artimi santykiai ir technologijos
Šiandieniame sparčiai besivystančiame pasaulyje vaikų saugumo užtikrinimas kartu išlaikant jų nepriklausomybės poreikį ir atsakingumą tampa ne vienos šeimos iššūkiu ir nesutarimų priežastimi. Nesprendžiamos ir ats...
-
Tyrimas: lietuvių emocinis atsparumas kur kas blogesnis nei Europoje1
Kas antras žmogus Lietuvoje abejoja savo gebėjimu susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, o kas penktas jaučia nepasitikėjimą savimi. Tokias tendencijas atskleidė „Tele2“ užsakymu atliktas, kartu su Vilniaus universitetu (VU) parengtas...
-
Po Naujųjų – suaktyvėjęs lietuvių įsitraukimas į hobius: psichologai turi paaiškinimą1
Sausiui prasidėjus, gyventojai stačia galva neria į hobius. Iškart po Naujųjų – užsipildė sporto salės, baseinai, šokių, keramikos užsiėmimai. Tendencija nesikeičia metai iš metų, naujų tikslų įgyvendinimo daugelis gr...
-
Švenčių padarinys – pošventinis liūdesys15
Po švenčių neretai jaučiamės apsunkę ne tik nuo silkės ar baltos mišrainės. Sunkios tampa ir mintys. Kaip sausį nepasiduoti pošventiniam liūdesiui ir vėl grįžti į ritmą? ...
-
Sausis – liūdniausias mėnuo?1
Po švenčių spindesio sausis daugeliui gali atrodyti ir atrodo tamsiausias mėnuo. Kaip išvengti šios sausio mėnesio depresijos? Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Žmogaus studijų centro partneriu – psichologu Justinu Buroku...
-
Ekspertė pataria, kaip išmokti „sveikai“ pyktis1
Didysis santykių menas – ne nesipykti, o mokėti išsakyti savo nuomonę ir poziciją be ilgų kivirčų ar durų trankymo. ...