- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Psichikos sveikatos specialistai įspėja: pastaruosius dvejus metus besitęsianti pandemija ir šių dienų karas Ukrainoje gali išprovokuoti vaikų ir paauglių sunkiai kontroliuojamą nerimą, pablogėjusią emocinę sveikatą, išauginti psichologinį pažeidžiamumą, padidinti konfliktinių situacijų šeimoje ar mokykloje, net lemti psichikos ar elgesio sunkumų atsiradimą.
Vykdydama Ilgalaikių COVID-19 pandemijos neigiamų pasekmių žmogaus ir visuomenės psichikos sveikatai mažinimo veiksmų planą bei siekdama padėti tėvams geriau suprasti savo vaikus, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iniciavo trumpų atmintinių tėvams parengimą. Jose – svarbiausia informacija apie vaikų psichikos sveikatos stiprinimo galimybes, tinkamo ekranų naudojimo taisykles, ankstyvuosius emocinių ir elgesio sunkumų požymius bei psichologinės pagalbos galimybes.
Atmintines tėvams rasite SAM interneto svetainėje bei nacionalinėje psichikos sveikatos svetainėje pagalbasau.lt.
Kartu su Valstybinio psichikos sveikatos centro specialistais rengdama informaciją tėvams, SAM identifikavo aktualiausius klausimus, dažniausius pandemijos laikotarpiu išryškėjusius sunkumus, su kuriais susiduria vaikai ir paaugliai. Atmintinėse psichologai paprastai ir aiškiai pateikia vaiko elgesio ar savijautos pavyzdžius, į kuriuos tėvams vertėtų atkreipti dėmesį, bei praktinius patarimus, kaip padėti savo vaikams, nurodoma informaciją, kur galima kreiptis profesionalios pagalbos.
Nacionalinėje psichikos sveikatos svetainėje pagalbasau.lt taip pat galima rasti kitą aktualią informaciją naujoje, specialiai paaugliams sukurtoje skiltyje, apimančioje lytiškumo, santykių, smurto, streso ir kitas su psichikos sveikata susijusias temas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Būti čia ir dabar – nelengva užduotis
Jeigu stovite transporto spūstyje, nereiškia, kad tiesiog stovite joje. Jūs mintyse esate rytojaus susitikime su klientu, poryt – tėvų susirinkime. Arba tebesate praėjusį šeštadienį pas mamą, kuri tebepyksta, kad naujų vaist...
-
Suomiai – laimingiausi pasaulyje: kuo čia dėta savanorystė?
Suomija pagal Pasaulinio laimės indekso tyrimus jau ne vienus metus tituluojama laimingiausia šalimi pasaulyje ir, atrodo, nė neketina sustoti – šį titulą jau septintą kartą priglaudė ir 2024-aisiais. Kol visas pasaulis bando perpras...
-
„Geštalto praktika“: metodai, padedantys pažinti žmogaus vidinį pasaulį
Geštalto terapija – tai humanistinis psichoterapijos metodas, orientuotas į žmogaus gebėjimą suvokti ir integruoti savo jausmus, mintis ir elgesį. Jos tikslas – padėti asmeniui pasiekti didesnį sąmoningumą ir atsakomybę už savo gy...
-
Vaikų saugumas: gali padėti artimi santykiai ir technologijos
Šiandieniame sparčiai besivystančiame pasaulyje vaikų saugumo užtikrinimas kartu išlaikant jų nepriklausomybės poreikį ir atsakingumą tampa ne vienos šeimos iššūkiu ir nesutarimų priežastimi. Nesprendžiamos ir ats...
-
Tyrimas: lietuvių emocinis atsparumas kur kas blogesnis nei Europoje1
Kas antras žmogus Lietuvoje abejoja savo gebėjimu susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, o kas penktas jaučia nepasitikėjimą savimi. Tokias tendencijas atskleidė „Tele2“ užsakymu atliktas, kartu su Vilniaus universitetu (VU) parengtas...
-
Po Naujųjų – suaktyvėjęs lietuvių įsitraukimas į hobius: psichologai turi paaiškinimą1
Sausiui prasidėjus, gyventojai stačia galva neria į hobius. Iškart po Naujųjų – užsipildė sporto salės, baseinai, šokių, keramikos užsiėmimai. Tendencija nesikeičia metai iš metų, naujų tikslų įgyvendinimo daugelis gr...
-
Švenčių padarinys – pošventinis liūdesys15
Po švenčių neretai jaučiamės apsunkę ne tik nuo silkės ar baltos mišrainės. Sunkios tampa ir mintys. Kaip sausį nepasiduoti pošventiniam liūdesiui ir vėl grįžti į ritmą? ...
-
Sausis – liūdniausias mėnuo?1
Po švenčių spindesio sausis daugeliui gali atrodyti ir atrodo tamsiausias mėnuo. Kaip išvengti šios sausio mėnesio depresijos? Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Žmogaus studijų centro partneriu – psichologu Justinu Buroku...
-
Ekspertė pataria, kaip išmokti „sveikai“ pyktis1
Didysis santykių menas – ne nesipykti, o mokėti išsakyti savo nuomonę ir poziciją be ilgų kivirčų ar durų trankymo. ...
-
Paromis neužmieganti Rūta Survilaitė – atvirai apie nemigą: ir daiktai ima keisti formas22
„Taip atrodo nemiga. Labai prašau plačiai dalintis. Tai svarbu“, – savo feisbuko paskyroje neseniai rašė teisininkė, vertėja, poetė Rūta Survilaitė, savo mintimis besidalijanti ir tinklaraštyje „Margos p...