- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rugsėjo pirmoji – diena, kuri gali sukelti ir sukelia labai daug streso vaikams ir jų tėvams. Kaip pastebėti, kad nerimauja vaikai, kurie ne visuomet moka įvardinti savo jausmus? Psichologė Jolita Stipinienė sako, kad vaikų nerimą gali išduoti lyg iš niekur atsiradę nedideli skausmai, ar nemiga, praneša LNK.
„Nerimauja ir patys tėvai. Aš savo konsultacijose ir praktikoje susiduriu su tuo, kad tėvai atveda vaikus, kurie nerimauja, yra patyrę mokymosi sunkumų. Patys tėvai taip pat jaučia sunkumą ir jaudinasi, kaip seksis jų vaikams“, – teigė psichologė.
Mokykla – emociškai sudėtinga vieta vaikams, nes ten reikia ne tik demonstruoti gerus mokymosi rezultatus, bet dar ir išmokti bendrauti grupėje, o kartais ir pakęsti patyčias.
„Mokykloje tu turi susidurti su sėkmėmis ir nesėkmėmis. Vieniems vaikams sekasi mokytis lengviau, kitiems sunkiau, jie patyria ir bendravimo sunkumų. Neretai pasitaiko ir patyčių, smurto atvejų. Sunkiausia yra todėl, kad vaikai nepasitiki savimi ir tai labai siejasi su tuo, kaip mes, būdami tėvais, būname su savo vaikais. Nes jie į mokyklą ateina jau stokodami tos iniciatyvos ir motyvacijos. Galvoja, kad jie neatitiks tų suaugusiųjų lūkesčių“, – aiškino J. Stipinienė.
Tėvai vaidina ryškų vaidmenį mokinių gyvenime, kai kalbama apie nepasitikėjimo savimi problemas.
„Šiaip tai yra natūralu, kad jie patiria nerimą ir stresą. Net ir suaugę grįžę po atostogų į darbus patiria stresą ir įtampą. Tai – natūrali būsena. Iš kitos pusės, dalis vaikų išgyvena stipriau. Ypatingai tie, kurie nepasitiki savimi. Jie jau iš karto žino, kad jiems iškart kažkas nesiseks. Jie turi daugiau baimių, neturi užnugario. Šiame etape labai svarbūs yra tėvai – kad būtų kaip siena už vaikų nugarų, duotų atsvarą ir tikėtų jais“, – pabrėžė J. Stipinienė.
Nerimas, jaudulys ir stresas atsiliepia ir fizinei žmogaus sveikatai.
„Turbūt yra esminiai požymiai. Labai dažnai tėvai atveda vaikus, kai jau būna spalio mėnuo ir vaikai mėnesį jau ėję į mokyklą. Pagrindiniai požymiai būna – pilvo skausmai, galvos skausmai ir dažnai vaikas ryte atsikėlęs pradeda verkti, kad nenori eiti į mokyklą. Jis skundžiasi, kad bijo ar kažką ne taip suvalgė – ne būtinai jis pasakys, bet tėvai turėtų suprasti ir ieškoti priežasčių, kas gi čia su vaiku vyksta“, – teigė J. Stipinienė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Tėvai turėtų spinduliuoti pozityvumą ir gerą emociją kalbėdami apie mokyklą, nes menkiausias nerimas persiduoda ir vaikui.
Tėvams labai svarbu žinoti, kad jie yra atsakingi už vaiko saugumą ir jo ramybę, o tai sustiprina vaiko tikėjimą savimi.
„Labai svarbu pačių tėvų pozityvi nuostata. Labai svarbu, kad mes patys savo balso tonu ar kūno kalba neišduotume savo nerimo, kuris vis tiek nesąmoningai persiduoda mūsų vaikams. Vaikas mumyse turi matyti jausti tai, kad mes juo tikime. Turime pozityviai kalbėti apie mokyklą, pasakoti apie savo patirtį, eiti su juo pasivaikščioti saugiausiu keliu iki mokyklos. Reikia šiek tiek nusisukti nuo savo poreikių ir skirti daugiau dėmesio vaikui. Ypatingai jautriems ir nerimą patiriantiems vaikams labai svarbu palaipsniui eiti į dienos rėžimą, kuris būtų artimesnis mokslo metams“, – aiškino J. Stipinienė.
Kokybiškas miegas – itin svarbus kiekvienam žmogui, jam sutrikus tampame irzlūs bei pikti.
„Reikėtų riboti ir telefono bei kompiuterio naudojimą. Matau, kad čia yra problema, kai vaikams net ir einant miegoti paliekamas tas telefonas naudoti. Paskutiniu metu pastebiu, kad yra neišsimiegojimo problema, kas irgi sustiprina vaikų susierzinimą, kai jiems mokykloje ištverti pasidaro dar sunkiau. Tėvams labai svarbu žinoti, kad jie yra atsakingi už vaiko saugumą ir jo ramybę, o tai sustiprina vaiko tikėjimą savimi. Jam tai svarbu, kad jis galėtų geriau jaustis pačioje mokykloje“, – aiškino psichologė.
Dažna problema – suaugusieji per daug reikalauja ir tikisi iš moksleivių, o jie dėl to patiria stresą ir jiems mokytis pasidaro dar sudėtingiau.
„Dabar konsultacijose turiu vieną paauglę, kuri eis į 11 klasę. Jai jau baisu ir ji skundžiasi dideliu mokymosi krūviu ir turi labai didelių lūkesčių sau, nes patiria didelių lūkesčių ir iš suaugusiųjų. Nenori nuvilti tėvų, mokytojų. Turbūt tas čia yra esminis sunkumas. Tėvai turi perduoti žinią paaugliams, kad jie jais tiki, priima tokius, kokie jie yra. Aišku, su paaugliu dėl telefono jau nekovosime, būtų labai kvaila, bet labai svarbu, kad mes su juo kalbėtume ir matytume jį, nenusisuktume nuo jo. Galbūt patys užvestume tą kalbą apie artėjančius mokslo metus. Tėvams reikia būti kuo paprastesniems ir neparodant nerimo parodyti rūpestį“, – patarė J. Stipinienė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Būti čia ir dabar – nelengva užduotis
Jeigu stovite transporto spūstyje, nereiškia, kad tiesiog stovite joje. Jūs mintyse esate rytojaus susitikime su klientu, poryt – tėvų susirinkime. Arba tebesate praėjusį šeštadienį pas mamą, kuri tebepyksta, kad naujų vaist...
-
Suomiai – laimingiausi pasaulyje: kuo čia dėta savanorystė?
Suomija pagal Pasaulinio laimės indekso tyrimus jau ne vienus metus tituluojama laimingiausia šalimi pasaulyje ir, atrodo, nė neketina sustoti – šį titulą jau septintą kartą priglaudė ir 2024-aisiais. Kol visas pasaulis bando perpras...
-
„Geštalto praktika“: metodai, padedantys pažinti žmogaus vidinį pasaulį
Geštalto terapija – tai humanistinis psichoterapijos metodas, orientuotas į žmogaus gebėjimą suvokti ir integruoti savo jausmus, mintis ir elgesį. Jos tikslas – padėti asmeniui pasiekti didesnį sąmoningumą ir atsakomybę už savo gy...
-
Vaikų saugumas: gali padėti artimi santykiai ir technologijos
Šiandieniame sparčiai besivystančiame pasaulyje vaikų saugumo užtikrinimas kartu išlaikant jų nepriklausomybės poreikį ir atsakingumą tampa ne vienos šeimos iššūkiu ir nesutarimų priežastimi. Nesprendžiamos ir ats...
-
Tyrimas: lietuvių emocinis atsparumas kur kas blogesnis nei Europoje1
Kas antras žmogus Lietuvoje abejoja savo gebėjimu susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, o kas penktas jaučia nepasitikėjimą savimi. Tokias tendencijas atskleidė „Tele2“ užsakymu atliktas, kartu su Vilniaus universitetu (VU) parengtas...
-
Po Naujųjų – suaktyvėjęs lietuvių įsitraukimas į hobius: psichologai turi paaiškinimą1
Sausiui prasidėjus, gyventojai stačia galva neria į hobius. Iškart po Naujųjų – užsipildė sporto salės, baseinai, šokių, keramikos užsiėmimai. Tendencija nesikeičia metai iš metų, naujų tikslų įgyvendinimo daugelis gr...
-
Švenčių padarinys – pošventinis liūdesys15
Po švenčių neretai jaučiamės apsunkę ne tik nuo silkės ar baltos mišrainės. Sunkios tampa ir mintys. Kaip sausį nepasiduoti pošventiniam liūdesiui ir vėl grįžti į ritmą? ...
-
Sausis – liūdniausias mėnuo?1
Po švenčių spindesio sausis daugeliui gali atrodyti ir atrodo tamsiausias mėnuo. Kaip išvengti šios sausio mėnesio depresijos? Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Žmogaus studijų centro partneriu – psichologu Justinu Buroku...
-
Ekspertė pataria, kaip išmokti „sveikai“ pyktis1
Didysis santykių menas – ne nesipykti, o mokėti išsakyti savo nuomonę ir poziciją be ilgų kivirčų ar durų trankymo. ...
-
Paromis neužmieganti Rūta Survilaitė – atvirai apie nemigą: ir daiktai ima keisti formas22
„Taip atrodo nemiga. Labai prašau plačiai dalintis. Tai svarbu“, – savo feisbuko paskyroje neseniai rašė teisininkė, vertėja, poetė Rūta Survilaitė, savo mintimis besidalijanti ir tinklaraštyje „Margos p...