Seinai ir jų apylinkės pasižymi didele lietuvių tautine mažuma (iki 30 proc.), čia yra didžiausia Lenkijoje lietuvių draugija. Veikia lietuvių konsulatas ir mokykla. Vietos lietuviai yra iki šiol nuolatos nutautinami. Po pirmojo pasaulinio karo lietuviai sudarė apie 80 proc. Seinų gyventojų. Po lenkų okupacijos 1919 m. buvo naikinamos lietuvių organizacijos. Išlikę yra tai įrodantys gausūs rašytiniai paliudijimai. Seinuose lenkų sunaikintos lietuviškos kultūrinės organizacijos: „Žiburio“ draugija (500 narių), „Pavasario“ kuopa (215), „Blaivybės“ draugija (300), Šv. Zitos draugija (93), Dailės draugija „Lyra“ (30), Lietuvių katalikų moterų sąjunga (20), „Artojo“ kooperatyvas (120)-iš viso 9 draugijos, vienijusios 1300 žmonių. Uždarė lietuvių berniukų ir mergaičių gimnazijas (223 mokiniai), pradžios mokyklą (75 vaikai), visos laikraščių redakcijos, spaustuvė, skaitykla, lietuvių vaikų prieglaudos turtas perduotas lenkų vaikų prieglaudai, uždraudė gatvėse kalbėti lietuviškai, 1919 rugsėjį konfiskavo lietuvių mokyklų ir bendrabučio knygynėlių knygas. Buvo represuoti atskiri asmenys, mokytojai, kunigai, valdininkai. Tais pačiais metais uždarytos ir lietuvių pradžios mokyklos Žagariuose, Radžiūčiuose, Lumbiuose, Bubeliuose, Skarkiškėse, Klevuose, Ramoniškėse, Dusnyčioje, Burbiškėse, Vidugiriuose, Aradnykuose, Punske, Galiniuose, Valinčiuose, Vaitakiemyje, S. Ramonuose, Graužuose. 1919 m. spalio 2-osios naktį policija ir kariuomenė, apsupusi Seinų dvasinės seminarijos pastatą, per Trumpalio kaimą deportavo į Lietuvą čionykščius dėstytojus ir klierikus lietuvius. Todėl santykiai tarp lietuvių ir lenkų Seinuose tuomet buvo taip įtempti ir todėl šias netektis lietuviai prisimena iki šių dienų kaip akivaizdžią skriaudą. 1919 m. įvykiai Sūduvoje nulėmė tolesnį skaudų šio etninio lietuvių krašto likimą. Seinų apylinkės šnektą nagrinėjo Voiciechas Smočinskis 1972 m. Perkeltas į Seinus rezidentu kunigas Juozas Montvila padėjo spausdinti lietuviškus laikraščius „Vadovas“, „Šaltinėlis“, „Spindulys“. Bažnyčioje kunigavo ir Povilas Stakauskas (1887-1919), 1912 m. Seinuose išleidęs elementorių „Skaityk, vaikeli!“. 1980 m. kunigas salezietis Pranas Gavėnas apsilankė Seinų bazilikoje ir, kai jam neleido celebruoti šv. Mišias lietuviškai, parašė apie tai Romos popiežiui. Laišką, kad Lenkijos lietuviai Seinuose negali melstis lietuviškai, išspausdino ir Kanados laikraštis „Tėviškės žiburiai“.