Karinę veiklą Baltarusijoje stebinti grupė „Belarusian Hajun“ pranešė, kad pirmadienį į šalį įvažiavo maždaug 20 automobilių kolona su Rusijos vėliavomis ir „Wagner“ skiriamaisiais ženklais, ir atvyko į lauko stovyklą, kurią Baltarusijos pareigūnai pasiūlė bendrovei.

Grupė teigė, kad tai buvo trečias „Wagner“ konvojus, įvažiavęs į šalį nuo praėjusios savaitės.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka, tarpininkavęs sudarant susitarimą, kuriuo praėjusį mėnesį buvo nutrauktas „Wagner“ boso Jevgenijaus Prigožino pradėtas sukilimas, teigė, kad jo šalies kariuomenė galėtų pasinaudoti samdinių kovine patirtimi.

Penktadienį Baltarusijos valstybinė televizija parodė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip „Wagner“ instruktoriai apmoko Baltarusijos teritorinės gynybos pajėgas poligone Asipovičių rajone, kur buvo pasiūlyta persikelti „Wagner“ kovotojams.

Praėjusią savaitę viename baltarusiškų „Telegram“ kanalų buvo teigiama, kad J. Prigožinas nakvojo stovykloje netoli Celio, maždaug už 90 km į pietryčius nuo Minsko, ir įkelta jo nuotrauka palapinėje.

Birželio 23 dieną, per mažiau nei 24 valandas trukusį sukilimą, J. Prigožino samdiniai įžengė į Rostovą prie Dono Rusijos pietuose, nepaleidę nė vieno šūvio užėmė karinį štabą ir priartėjo prie Rusijos sostinės per mažiau nei 200 kilometrų. J. Prigožinas pareiškė, kad rengia „teisingumo žygį“, kurio tikslas – nušalinti gynybos ministrą Sergejų Šoigu ir kariuomenės generalinio štabo viršininką generolą Valerijų Gerasimovą, reikalavusius, kad „Wagner“ kariai pasirašytų sutartis su Gynybos ministerija.

„Wagner“ kovotojai nesulaukė didelio pasipriešinimo ir numušė mažiausiai šešis karinius sraigtasparnius ir vadavietės lėktuvą, žuvo mažiausiai 10 karių. Kai buvo sudarytas susitarimas, „Wagner“ bosas įsakė savo kariams grįžti į stovyklas. J. Prigožino likimas ir susitarimo, kuriuo buvo nutrauktas ginkluotas sukilimas pasiūlant jam ir jo samdiniams amnestiją bei leidimą persikelti į Baltarusiją, sąlygos tebėra miglotos.

Baltarusijos gynybos ministerija nepranešė, kiek „Wagner“ karių yra Baltarusijoje. A. Lukašenka anksčiau yra sakęs, kad sprendimą dėl perkėlimo į Baltarusiją turi priimti J. Prigožinas ir Maskva. Kremlius nuo komentarų susilaikė.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad „Wagner“ kovotojai turėjo pasirinkti, ar pasirašyti sutartis su Rusijos gynybos ministerija, ar persikelti į kaimyninę Baltarusiją, ar pasitraukti iš tarnybos. Praėjusią savaitę V. Putinas sakė, kad, praėjus penkioms dienoms po maišto, susitiko su „Wagner“ kovotojais ir pasiūlė jiems galimybę toliau tarnauti viename dalinyje, vadovaujant tam pačiam vadui.

Atrodo, kad šie V. Putino komentarai atspindi jo pastangas užsitikrinti „Wagner“ samdinių, vienų pajėgiausių Rusijos pajėgų Ukrainoje, lojalumą po maišto, kuris sukėlė didžiausią grėsmę 23 metus trunkančiam jo valdymui.

Praėjusią savaitę Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad „Wagner“ baigia perduoti savo ginkluotę Rusijos kariuomenei, o tai yra dalis rusų pareigūnų pastangų sumažinti samdinių keliamą grėsmę ir, regis, taip pat pranašauja, kad baigiasi samdinių grupės veikla mūšio lauke Ukrainoje, kur jie atliko svarbų vaidmenį.