Politikai pešasi, ekonomika merdi

Bosnija ir Hercegovina liepsnoja. Vietos politikai bijo, kad bus užpulti, Europos Sąjunga net pareiškė, kad galėtų pasiųsti karių į smurto draskomą valstybę, jei situacija pablogėtų.

Bosnija ir Hercegovina liepsnoja. Vietos politikai bijo, kad bus užpulti, Europos Sąjunga net pareiškė, kad galėtų pasiųsti karių į smurto draskomą valstybę, jei situacija pablogėtų.

Bijo išpuolių?

Bosnijos politikai pasmerkė "chuliganus" dėl siautėjimo. Tačiau jie bijo. Tikėtina, kad išpuolių bus.

Į Zenicos mieste tyvuliuojantį kanalą įverstų automobilių, esą priklausančių politikams, nuotraukos žaibišku greičiu išplito virtualioje erdvėje.
Visos bėdos prasidėjo trečiadienį šiaurinėje Tezlos miesto dalyje.

Darbuotojai iš kelių gamyklų, kurios buvo parduotos ir po kurio laiko tradiciškai bankrutavo, susivienijo tam, kad būtų imtąsi priemonių dėl darbo vietų išsaugojimo, atlyginimų ir pensijų.

Prie darbuotojų prisijungė studentai ir politiniai aktyvistai. Jiems pradėjus mėtyti akmenis į vietinio teismo pastatą, padėtis tapo nevaldoma.

Ketverius metus trukęs Bosnijos karas baigėsi 1995 m. Nuo to laiko šalyje buvo surengtos vos kelios protesto akcijos. Dabar pyktis, panašu, liejasi laisvai...

Iki 2006 m. Bosnijoje buvo matomas ženklus situacijos pagerėjimas. Deja, nuo to laiko Bosnijos politika atsidūrė aklavietėje. Prisidėjo ir ekonominė suirutė po 2008 m. pasaulinės krizės.

Chaotiška privatizacija

Nedarbas Bosnijoje siekia 25 proc. Tiesa, tai - oficialūs skaičiai.

Senoji Jugoslavijos laikų pramonė, dominavusi tokiuose miestuose kaip Tuzla, kur kilo protestas, po karo daugeliui tapo užuovėja. Tačiau privatizacija buvo korumpuota, nes įmones pirko su politikais turintys ryšių asmenys. Šie, norėdami greitai pasipelnyti, nusavindavo turtą prieš paskelbiant bankrotą.

Metų metus Bosnijos gyventojai krutino politikus, kurie, anot bosnių, taip pat yra korumpuoti iki ausų. Tiesa, dėl karo žaizdų žmonės liko apatiški, išsigandę ir ciniški.

Iš tiesų, karo metai traumavo žmones. Pyktį dėl politikų piktnaudžiavimo užgožė galimo etninio konflikto baimė.

Nefunkcionuojanti valstybė

Svarbiausia Bosnijos problema - karas žmonėms paliko nefunkcionuojančią ir padalytą tarp etninių grupių valstybę. Šalis iš esmės yra padalinta į dvi dalis. Pusė šalies yra dominuojama serbų tautinės mažumos. Šios dalies lyderis yra Miloradas Dodikas, kuris siekia, jog Bosnijos serbų respublika taptų nepriklausoma valstybe.

Kita pusė vadinama "Federacija", sudaryta iš dešimties regionų (kantonų), kuriuose dominuoja bosniai (seniau vadinti Bosnijos musulmonais) ir Bosnijos kroatai.

Kiekvienas kantonas turi savo valdžią, kuri veikia kartu su vietine miestų ir miestelių taryba. Pagaliau, vienas miestas – Brčkas turi autonomijos statusą.

Bosnijoje gyvena 3,8 mln. žmonių, todėl kartais sakoma, jog šaliai tereikia mero, tačiau etniniai pasidalijimai tik patvirtino, jog pakeisti susiklosčiusią situaciją – sunku, o gal net neįmanoma.

Apleista ekonomika

Europos ir Jungtinių Valstijų vadovybės išbandė viską, norėdamos įtikinti Bosnijos lyderius priimti konstituciją, tačiau visos pastangos baigėsi nesėkme.

Ekonomika dažniausiai likdavo skriaudžiama podukra, mat politinės kovos išsunkdavo visą politikų energiją. Visoms Balkanų šalims smogė ekonominė krizė ir visos turi panašių problemų.

Tačiau Bosnijoje beveik niekas netiki, jog įmanoma ką nors pakeisti. Dėl to žmonės verda iš pykčio metų metus, kol šis užgniaužtas pyktis prasiveržė.

Bet ar šie protestai iš tiesų ką nors pakeis?

Du svarbūs faktoriai. Pirma, socialiniai protestai, vykę vasarą Sarajeve, labai greitai baigėsi nepasiekus jokių rezultatų. Antra, iki šiol protestus daugiausiai yra rengę bosniai. Kitos mažumos laikosi atokiau.

Nors protestuotojai viešai sakėsi esą antinacionalistai, jie dar neišplito po visą šalį. Tose vietose, kuriose dominuoja serbai arba kroatai protestų mastas - nedidelis arba mažas.

Svarbūs metai Bosnijai

Šiemet Bosnijos kalendoriuje pažymėti trys svarbūs renginiai.

Šalyje vyks rinkimai. Bosnijos futbolo komanda dalyvaus pasaulio futbolo čempionate ir Sarajevas paminės pasaulį pakeitusio įvykio šimtąsias metines – erchercogo Franco Ferdinando nužudymą 1914-ųjų. m. birželį, kuris įplieskė Pirmąjį pasaulinį karą.

Tačiau dar per anksti spėlioti, ar 2014 m. bus kada nors minimi kaip metai, pakeitę Bosniją. Tačiau šiandien viliamasi geriausio.
"Man atrodo, jog dabar kelio atgal nėra," – sako Dušica Ikic-Cook‘a, verslo administratorė Tuzloje.

"Manau, jog sulauksime rezultatų tik nužudę šį federacijos administravimą, išsunkiantį visus mūsų pinigus", - pridūrė moteris.


Šiame straipsnyje: SarajevasBosnijariaušės

NAUJAUSI KOMENTARAI

Fortas2

Fortas2 portretas
Vel klanai atgijo.

NA NA

NA  NA portretas
manau ateis laikas ,kai lietuvos žmonės norės irgi ižsiveršti iš diktatūros ,jei taip ir toliau didės bedarbystė ,didės nomenklatūrininkų išlaikytinių armija ,didės nesiskaitymas su darbo žmonėmis ,žmonėms ir toliau verž diržus ant kaklo ir pilvų ,tai gal ateis laikas kai lietuviui jau nebe bus ką prarasti ,,,,,,,,sėkmės neprarasti žmoniškumo .

DFGDHD

DFGDHD portretas
kokie ten dar politikai, tai homoseksualistai nori uzgrobti valdzia.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių