Praėjus 19 metų Hajrija Selimovič (Hairija Selimovič) penktadienį pagaliau įgijo vietą, kur galės ateiti gedėti savo šeimos.

H.Selimovič pakartotinai palaidojo savo vyro ir dviejų sūnų palaikus po baltais antkapiais kapinėse, kuriose atgulė vienų iš didžiausių žudynių Europoje po Antrojo pasaulinio karo aukos.

Šie trys žmonės buvo tarp maždaug 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų, nužudytų serbų pajėgų, kurios 1995 metų liepos 11 dieną užėmė Srebrenicos miestą rytų Bosnijoje. H.Selimovič sūnui Samirui buvo 23, o Nerminui – 19 metų, kai jie buvo sušaudyti.

Srebrenicos aukų palaikų vis dar randama masinėse kapavietėse, o juos atpažinti padeda DNR tyrimai. Kiekvienais metais liepos 11-ąją naujai rasti palaikai laidojami memorialinėse kapinėse netoli to miesto.

Šiais metais H.Selimovič du sūnūs tapo vienais iš 175 naujai atpažintų nužudytųjų, kurie buvo palaidoti tose kapinėse. Jos anksčiau buvo perlaidoti 6 066 žmonės, įskaitant jaunuolių tėvą Hasaną, kurio palaikai buvo rasti 2011-aisiais, bet palaidoti tik praeitais metais.

„Nenorėjau jo palaidoti, nes rado tik jo galvą ir kelis kaulelius, – sakė H.Selimovič. – Laukiau, tikėdamasi, kad suras visa kita, ir viską bus galima palaidoti iš karto. Tačiau nieko kita nebuvo, tad palaidojome, ką turėjome.“

Rytinis Srebrenicos miestas, kuriame gyveno daugiausiai musulmonai, buvo Jungtinių Tautų (JT) saugomame anklave, apsuptame serbų pajėgų per 1992–1995 metais vykusį Bosnijos karą.
Tačiau JT kariai nesipriešino, kai serbai užėmė tą miestą, sugaudė musulmonus ir išžudė visus vyrus bei berniukus.

Tarptautinis teismas vėliau tas žudynes pripažino genocidu.