Tokiu atveju vasarį būtų surengti pirmalaikiai rinkimai.

Trijų partijų vyriausybė sugriuvo lapkričio 6 dieną, kai kancleris atleido savo finansų ministrą dėl užsitęsusio ginčo, kaip atgaivinti stagnuojančią Vokietijos ekonomiką, o ministro vadovaujama verslui palanki partija pasitraukė iš koalicijos. Dėl to likusios dvi centro kairės partnerės parlamente neturi daugumos.

Tada kelių didžiųjų partijų lyderiai sutarė, kad parlamento rinkimai turėtų būti surengti vasario 23 dieną, tai yra, septyniais mėnesiais anksčiau, nei planuota iš pradžių.

Nuo Antrojo pasaulinio karo Vokietijos konstitucija neleidžia žemiesiems parlamento rūmams, arba Bundestagui, paleisti savęs, todėl pirmalaikiams rinkimams inicijuoti reikalingas balsavimas dėl pasitikėjimo.

Koks galimas scenarijus?

O. Scholzo socialdemokratai Bundestage turi 207 vietas ir, kaip tikimasi, nebalsuos prieš kanclerį. Likę jų koalicijos partneriai, aplinkosaugininkai žalieji, turi 117 ir planuoja susilaikyti. Tai turėtų reikšti, kad O. Scholzas 733 vietų parlamento rūmuose negaus beveik 367 balsų daugumos, reikalingos balsavimui dėl pasitikėjimo laimėti.

Jei O. Scholzas pralaimės, sprendimą dėl Bundestago paleidimo priims prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris.

Prezidentas, kuris praėjusį mėnesį sakė, kad šaliai reikia „stabilios daugumos ir veikti galinčios vyriausybės“, turi 21 dieną šiam sprendimui priimti. Kai parlamentas bus paleistas, per 60 dienų turi būti surengti rinkimai.

O rinkimų kampanija iš esmės jau įsibėgėjo.

Kas varžosi?

Trečiadienį oficialiai prašydamas surengti balsavimą dėl pasitikėjimo, O. Scholzas teigė, kad rinkėjai „per rinkimus nuspręs, kaip atsakysime į svarbius klausimus, su kuriais susiduriame“.

Anot jo, į tai eina, ar Vokietija nuspręs „tvirtai investuoti į mūsų ateitį“, užtikrinti darbo vietas ir modernizuoti savo pramonę, išlaikyti stabilų pensijų lygį ir „priartėti prie teisingos taikos Ukrainoje, neįtraukiant Vokietijos į karą“.

Vokietija tapo didžiausia Ukrainos kariuomenės tiekėja Europoje, tačiau O. Scholzas taip pat atsisakė tiekti ilgojo nuotolio sparnuotąsias raketas „Taurus“, baimindamasis, kad tai gali eskaluoti karą su Rusija.

Iššūkį jam mesiantis centro dešiniųjų Friedrichas Merzas šeštadienį prognozavo „vieną sunkiausių rinkimų kampanijų“ šiuolaikinėje Vokietijos istorijoje, o O. Scholzo socialdemokratai, anot jo, „yra priremti prie sienos“.

Jis teigė, kad labai svarbu didinti ekonomikos konkurencingumą kaip „būtiną sąlygą viskam kitam“.

Apklausos rodo, kad O. Scholzo partija atsilieka nuo pagrindinės opozicinės F. Merzo konservatyvios sąjungos CDU-CSU. Į aukščiausią postą taip pat pretenduoja vicekancleris Robertas Habeckas, kurio vadovaujami žalieji atsilieka apklausose.

Kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), kuri apklausose rodo gerus rezultatus, iškėlė Alice Weidel kaip savo kandidatę į kanclerės postą, tačiau ji neturi jokių galimybių užimti šį postą, nes kitos partijos atsisako su ja bendradarbiauti.

Vokietijoje, 83 mln. gyventojų turinčioje ir stabilumą vertinančioje šalyje, balsavimas dėl pasitikėjimo yra retas reiškinys. Tai tik šeštas kartas pokario istorijoje, kai bet kuris kancleris surengė tokį balsavimą.

Vėliausią kartą tai įvyko 2005-aisiais, kai tuometinis kancleris Gerhardas Schroederis surengė pirmalaikius rinkimus, kuriuos maža persvara laimėjo centro dešiniųjų kandidatė Angela Merkel.