„Sevastopolis – Rusijos miestas!“ – sušuko pensininkė Zinaida Lazereva, o grupė kitų pagyvenusių moterų šalia jos dainavo Sovietų Sąjungos karo dainas šio miesto pagrindinėje aikštėje.

„Čia mes kalbame rusiškai; mūsų mąstysena rusiška – ir mes norime būti Rusijoje“, – ji sakė naujienų agentūrai AFP aikštėje, nuo kurios atsiveria vaizdas į žemiau esančioje įlankoje stovinčius karo laivus.

Krymo pusiasalio pietvakarinėje pakrantėje esantis Sevastopolis buvo Rusijos karinio Juodosios jūros laivyno namai pastaruosius 250 metų, taip pat simpatijų Kremliui tvirtovė nuo pat Sovietų Sąjungos subyrėjimo, kai Maskva prarado Krymo kontrolę.

Dabar šis miestas yra pagrindinė šachmatų figūra besivystančioje įtampoje dėl Krymo, kuriame gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai ir kuri apima vis didesnė sumaištis po to, kai po pražūtingų protestų bangos Kijeve buvo nuverstas Kremliaus palaikomas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius.

Ginkluoti asmenys, kuriuos, Kijevo nuomone, pasiuntė Maskva, užėmė pagrindinius Krymo administracijos pastatus ir apsupo Ukrainos kariuomenės bazes. Tuo tarpu Rusijos parlamentas šeštadienį suteikė Kremliui leidimą pasiųsti karius į Ukrainos teritoriją.

Sekmadienį, praėjus vos parai po to, kai buvo paskirtas Ukrainos laikinojo prezidento, šalies vyriausiasis jūrų pajėgų vadas Sevastopolyje pareiškė ištikimybę Krymo prorusiškai vyriausybei, kurią Kijevas yra paskelbęs neteisėta.

Vakarų šalys smerkia veiksmus, kuriuos laiko Maskvos patylomis vykdoma Krymo aneksija ir nepateisinama agresija regione, kuris buvo administruojamas Rusijos iki 1954 metų, kai tuometis Sovietų Sąjungos lyderis Nikita Chruščiovas perdavė jį Ukrainai. Tačiau Sevastopolyje daug žmonių atrodė patenkinti bet kokia Rusijos intervencija.

„Putinas nieko neužgrobia, – sakė pensininkė Lidija Aleksandrovna, prisisegusi prie striukės Rusijos vėliavėlę. – Rusai negrobia – jie atvyksta mūsų gelbėti.“

Mieste beveik nesimatė ženklų, kad Sevastopolis yra atsidūręs tarptautinės audros centre. Gatvėse ginkluotų karių nesimatė.

Atmosfera buvo rami: šeimos buvo išėjusios pasivaikščioti, o pensininkai stoviniavo grupėmis ir aptarinėjo įvykius. Ant miesto pastatų Rusijos vėliavų buvo daug daugiau negu Ukrainos.

Tačiau Sevastopolyje taip pat tvyro baimė, žmonėms nuogąstaujant dėl kruvinių įvykių Kijeve, nusinešusių beveik 100 žmonių gyvybių, kai prezidento Viktoro Janukovyčiaus vyriausybę pakeitė proeuropietiška administracija, palaikoma daugiausiai nacionalistiškai nusiteikusių šalies vakarinių regionų, kuriuose daugumą gyventojų sudaro kalbantys ukrainietiškai.

Nerimą Kryme ypač kursto Rusijos televizijos, kurios protestuotojus Kijeve dažnai vadina fašistais. Daugelis šio regiono rusakalbių naująją vyriausybę laiko tiesiogine grėsme sau ir savo šeimoms.

„Tie teroristai nori atvykti ir sunaikinti mūsų paminklus bei mūsų kovos prieš fašizmą istoriją, – sakė buvęs povandeninių laivų jūrininkas Vasilijus Gradskis. – Jie nori ateiti ir sudeginti mūsų namus, taip pat sakė, kad kars žmones už tai, kad jie kalba rusiškai.“

Daugelis Krymo gyventojų, susirūpinusių, kad jų kalbai ir paveldui kyla grėsmė, patys akivaizdžiai imasi veiksmų.

Apsirengęs kruopščiai išlygintą kamufliažinę uniformą, vienos drabužių parduotuvės savininkas Stanislavas Nagornas sakė, kad per pastarąją savaitę apie 5 000 žmonių užsirašė į savigynos būrį, kuriam priklauso jis.

„Kai matai, kai Vakarų Ukrainoje pasirodė nacizmas ir dabar jau atvyko į Kijevą, negali likti namuose“, – sakė vyras, stovėdamas prie pedagogikos mokyklos, kurioje įsikūrė jo būrio būstinė.

„Esu paprastas žmogus, eilinis pilietis. Niekas man nemoka, kad būčiau čia“, – aiškino S.Nagornas.

S.Nagorno būrys buvo ne vienintelis, teigiantis, kad Sevastopolyje gyvenantiems rusakalbiams reikia apsaugos.

Centrinėje aikštėje dešimtys kazokų iš kaimyninio Rusijos Kubanės regiono buvo išsirikiavę, vilkėdami skirtingas uniformas ir užsidėję tradicines kepures.

„Kai mūsų broliams rusams prireikia pagalbos, mes atvyksime padėti juos apginti“, – pareiškė kazokų vadas Sergejus Savotinas.

Daugelis žmonių sakė norintys, kad Krymas taptų Rusijos dalimi, tačiau ne kiekvienas manė, kad reikėtų žengti taip toli.

„Nemanau, kad mes galiausiai prisijungsime prie Rusijos, bet tai gali atvesti prie didesnės autonomijos, – sakė jaunesnė nei 30 metų plaukiojimo burlentėmis instruktorė Dina Toporskaja. – Tiesiog įvyko labai daug pokyčių, todėl žmonės dabar išsigandę.“