Pasaulis mini 80-ąsias Aušvico išvadavimo metines

  • Teksto dydis:

Pasaulis pirmadienį mini 80-ąsias Aušvico koncentracijos stovyklos išvadavimo metines, kai kurie išgyvenę žmonės turėtų dalyvauti ceremonijose šios liūdnai pagarsėjusios nacių mirties stovyklos vietoje.

Aušvicas buvo didžiausia naikinimo stovykla, kuri tapo nacistinės Vokietijos įvykdyto 6 mln. Europos žydų genocido simboliu. Skaičiuojama, kad nuo 1940 iki 1945 m. čia mirė 1 mln. žydų ir daugiau kaip 100 000 kitų tautybių žmonių.

Pirmadienio rytą buvę kaliniai ir Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda turėtų padėti gėlių prie šios stovyklos Mirties sienos. Maždaug 50 išgyvenusių žmonių kartu su dešimtimis lyderių, įskaitant britų karalių Karolį III ir Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, vėliau turėtų dalyvauti minėjime, kuris nuo 15 val. Grinvičo (17 val. Lietuvos) laiku vyks prie Aušvico II-Birkenau vartų.

Tikimasi, kad atvyks Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris ir kancleris Olafas Scholzas, taip pat Izraelio švietimo ministras Yoavas Kischas.

„Šiais metais didžiausią dėmesį skirsime išgyvenusiesiems ir jų siunčiamai žiniai, – agentūrai AFP sakė Aušvico muziejaus atstovas Pawelas Sawickis. – Politikų kalbų nebus.“

Kalbėdami su AFP prieš stovyklos išvadavimo metines, išgyvenę žmonės prabilo apie būtinybę išsaugoti šių įvykių atminimą, kai nebebus gyvų liudininkų. Jie taip pat perspėjo apie visame pasaulyje stiprėjančią neapykantą ir antisemitizmą ir užsiminė apie savo nuogąstavimus dėl istorijos pasikartojimo.

Organizatoriai sakė, kad tai gali būti paskutinės svarbios metinės, kuomet vis dar yra tokia gausi išgyvenusių žmonių grupė. „Visi žinome, kad po 10 metų nebebus didelės grupės 90-osioms metinėms“, – teigė P. Sawickis.

7 000 išgyvenusiųjų

Aušvicas buvo įkurtas 1940-aisiais pasitelkiant Osvencime (Pietų Lenkija) esančias kareivines. Naciai germanizavo stovyklos pavadinimą į Aušvicą. Pirmieji 728 Lenkijos politiniai kaliniai atvyko tų metų birželio 14 d.

1945 m. sausio 17 d., į priekį žengus sovietų kariams, SS privertė 60 000 išsekintų kalinių eiti į vakarus – šis įvykis vėliau tapo žinomas kaip „mirties žygis“. Sausio 21-26 d. vokiečiai susprogdino Birkenau dujų kameras ir krematoriumus ir pasitraukė, kai priartėjo sovietų kariai. Sausio 27 d. sovietų kariai atvyko ir rado 7 000 išgyvenusių žmonių.

Jungtinės Tautos paskelbė stovyklos išvadavimo dieną Holokausto aukų atminimo diena.

Iki invazijos į Ukrainą 2022 m. kasmetinėje išvadavimo ceremonijoje dalyvaudavo ir Rusijos delegacija, tačiau šiais metais Maskvos atstovams vėl bus uždrausta atvykti.

Taip pat kilo ginčų, kai pasklido gandai, kad ceremonijoje gali dalyvauti Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu. Praėjusiais metais Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė B. Netanyahu arešto orderį dėl įtariamų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų. Tačiau Lenkijos vyriausybė praėjusį mėnesį patvirtino, kad nesulaikytų B. Netanyahu, jei jis atvyktų, nors Izraelio lyderis nėra pareiškęs ketinimų dalyvauti.


Šiame straipsnyje: holokausto metinėsminėjimas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių