„Atsižvelgdami į pranešimus apie smūgius balandžio 19-ąją, raginame visas šalis dirbti siekiant užkirsti kelią tolesnei eskalacijai. G-7 ir toliau dirbs šiuo tikslu“, – nurodoma G-7 pareiškime.

Italijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Prancūzijos, Vokietijos, Japonijos ir Kanados ministrai taip pat sako „reikalaujantys, kad Iranas ir su juo susijusios grupuotės nutrauktų savo atakas“.

„Laikysime Irano vyriausybę atsakingą už jos piktavališkus ir destabilizuojančius veiksmus“, – nurodė ministrai po Italijos Kaprio saloje surengto susitikimo.

G-7 sakė esantis „pasirengęs priimti daugiau sankcijų ar imtis kitų priemonių – tiek dabar, tiek reaguojant į tolesnes destabilizuojančias iniciatyvas“.

Irano valstybinė žiniasklaida pranešė, kad centrinėje Isfahano provincijoje anksti penktadienį nugriaudėjo sprogimų, o JAV žiniasklaida, cituodama amerikiečių pareigūnus, paskelbė, kad Izraelis sudavė atsakomųjų smūgių savo aršiam priešui Iranui.

Raginame visas šalis dirbti, kad būtų išvengta eskalacijos.

Tuo metu iraniečių žiniasklaida atmetė galimybę, kad Iranas buvo užpultas iš užsienio.

Izraelis anksčiau įspėjo, kad imsis atsakomųjų veiksmų po to, kai beveik prieš savaitę Teheranas atakavo jį raketomis ir dronais, keršydamas už mirtiną smūgį Irano ambasadai Sirijoje, dėl kurio plačiai kaltinama žydų valstybė.

Nuo to laiko vis garsiau skamba būgštavimai, kad Gazos Ruože besitęsiantis Izraelio ir „Hamas“ karas gali išplisti regione.

Italų diplomatijos vadovas Antonio Tajani (Antonijus Tajanis) per spaudos konferenciją Kapryje pabrėžė norįs, „kad G-7 pasiųstų labai aiškią žinią: G-7 politinis tikslas – deeskalacija“.

„Raginame visas šalis dirbti, kad būtų išvengta eskalacijos“, – pridūrė jis.

Prieštarauja Izraelio plataus masto karinei operacijai Rafache

Didžiojo septyneto (G-7) šalių užsienio reikalų ministrai penktadienį pareiškė nepritariantys Izraelio planuojamai „plataus masto karinei operacijai Rafache“, nes tai turėtų „katastrofiškų pasekmių civiliams gyventojams“.

Italijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Prancūzijos, Vokietijos, Japonijos ir Kanados ministrai taip pat pasmerkė „nepriimtiną civilių gyventojų skaičių“, Gazos Ruože per Izraelio karinį puolimą, surengtą po beprecedentės palestiniečių grupuotės „Hamas“ atakos prieš žydų valstybę.

Izraelis žada pradėti operaciją Rafache, kur glaudžiasi daugybė palestiniečių, pabėgusių iš kitų apgultos palestiniečių teritorijos vietovių.

„Kartojame, kad nepritariame plataus masto karinei operacijai Rafache, kuri turėtų katastrofiškų pasekmių civiliams gyventojams“, – sakoma ministrų pareiškime.

Izraelis vis labiau kritikuojamas dėl savo puolimo, pavertusio didelę dalį Gazos Ruožo griuvėsiais, keliamų kančių 2,4 mln. šios teritorijos gyventojų.

„Apgailestaujame dėl visų civilių aukų“, – sakė G-7 ministrai, susitikę Italijos Kaprio saloje.

Jie nurodė, kad „su dideliu susirūpinimu atkreipia dėmesį į nepriimtiną civilių gyventojų, įskaitant tūkstančius moterų, vaikų ir pažeidžiamų asmenų, nužudytų Gazoje, skaičių“.

Spalio 7-ąją surengtas beprecedentis „Hamas“ išpuolis Izraelyje, oficialiais duomenimis, pareikalavo apie 1 170 žmonių, daugiausia civilių, gyvybių.

„Hamas“ taip pat paėmė apie 250 įkaitų, iš kurių, Izraelio žiniomis, Gazos Ruože dar yra apie 130, įskaitant 34 žuvusius įkaitus.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą. „Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad per daugiau kaip pusmetį trunkantį Izraelio ir islamistų kovotojų karą šioje teritorijoje žuvo mažiausiai 33 970 žmonių.

Pažadėjo sustiprinti Ukrainos oro gynybą

Didžiojo septyneto (G-7) šalių užsienio reikalų ministrai penktadienį susitikime Italijos Kaprio saloje įsipareigojo sustiprinti Ukrainos oro gynybos pajėgumus.

Pareiškime ministrai sakė artėjant birželį numatytam G-7 viršūnių susitikimui tyrinėjantys „visus įmanomus kelius ir galimus variantus“ panaudoti įšaldytą Rusijos turtą padėti Ukrainai.

Ukrainos diplomatijos vadovas Dmytro Kuleba taip pat viešėjo Kapryje ir drauge su G-7 valstybių ministrais aptarė karą jo šalyje.

Jis ragino kolegas pasekti Vokietijos pavyzdžiu, Berlynui savaitgalį paskelbus, kad nusiųs Kyjivui papildomą oro gynybos sistemą „Patriot“.

„Esame pasiryžę stiprinti Ukrainos oro gynybos pajėgumus, kad būtų išsaugotos gyvybės ir apsaugota svarbi infrastruktūra. Šiuo tikslu taip pat bendradarbiausime su partneriais“, – sakoma Italijos, Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Kanados ir Vokietijos ministrų baigiamajame pareiškime.

Ukraina jau seniai skundžiasi, kad senka jos ginkluotės atsargos, todėl darosi sunku numušti rusų leidžiamas raketas ir dronus. Maskva pastarosiomis savaitėmis suintensyvino atakas prieš infrastruktūrą visoje Ukrainoje.

Britų užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) irgi ragino G-7 kolegas kūrybingai pažiūrėti į klausimą, kaip panaudoti po invazijos įšaldytą Rusijos turtą.

„Kaip prašė lyderiai, prieš Apulijos viršūnių susitikimą tęsime darbą ir atnaujinsime informaciją apie visus įmanomus kelius ir galimus variantus, kaip būtų galima panaudoti imobilizuotą Rusijos valstybės turtą Ukrainai paremti, laikantis mūsų atitinkamų teisinių sistemų ir tarptautinės teisės“, – sakoma pareiškime.

Pasmerkė Kinijos įmonių karinę pagalbą Rusijai 

Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrai penktadienį išreiškė susirūpinimą dėl dvejopo naudojimo medžiagų ir ginklų komponentų, kuriuos Kinijos įmonės tiekia Rusijai ir kuriuos Maskva naudoja karinėms reikmėms, perdavimo.

Susitikime Italijoje JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) paragino kolegas Europoje didinti spaudimą Pekinui, kurį Vašingtonas kaltina padedant Rusijos „ambicingiausiai gynybos plėtrai nuo sovietinių laikų“.

„Reiškiame savo didelį susirūpinimą dvejopos paskirties medžiagų ir ginklų komponentų, kuriuos Rusija naudoja savo karinei gamybai didinti, perdavimais į Rusiją iš kompanijų Kinijos Liaudies Respublikoje“, – sakoma G-7 ministrų baigiamajame pareiškime po derybų Kaprio saloje.

„Tai leidžia Rusijai atkurti ir atgaivinti savo gynybos pramonės bazę, keliančią grėsmę tiek Ukrainai, tiek tarptautinei taikai ir saugumui“, – teigiama G-7 baigiamajame pareiškime.

„Kinija turėtų užtikrinti, kad ši parama liautųsi, nes tai (Kinijos parama) tik prailgins šį konfliktą ir padidins Rusijos savo kaimynėms keliamą grėsmę“, – sakoma jame.

Be Jungtinių Valstijų, G-7 taip pat priklauso Kanada, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Japonija ir šiemet pirmininkaujanti Italija.

Vašingtonas yra nubrėžęs „raudoną liniją“ Pekinui: netiekti ginklų Rusijai, skirtų naudoti jos kare Ukrainoje. Kol kas nebuvo pateikta įrodymų, kad ši linija būtų peržengta.

Tačiau JAV vis dažniau smerkia, Vašingtono žodžiais, Kinijos užkulisinę paramą Maskvai.

Vienas JAV aukšto rango pareigūnas praėjusią savaitę sakė, kad Kinija padeda Rusijai vykdyti „ambicingiausią gynybos plėtrą nuo sovietinių laikų ir greičiau, nei manėme šio konflikto [Ukrainoje] pradžioje“.

Pristatydami JAV išvadas pareigūnai sakė, kad Kinija padeda Rusijai virtinėje sričių, įskaitant bendrą dronų gamybą, kosmose dislokuojamus pajėgumus ir eksportą, būtiną balistinėms raketoms gaminti.

Kinija yra vienas pagrindinių veiksnių, padedančių atgaivinti Rusijos gynybos pramonės bazę, kuri prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą patyrė didelių sunkumų, žurnalistams sakė vienas su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs aukšto rango JAV pareigūnas.