Septynių pasaulio ekonominių galybių ministrai ir centrinių bankų vadovai renkasi Strezoje, mieste ant Italijos šiaurėje esančio Madžorės ežero kranto, kad pasiruoštų kitą mėnesį Apulijoje įvyksiančiam G-7 valstybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimui.

Svarbiausias darbotvarkės klausimas – planas finansuoti itin svarbią pagalbą Ukrainai iš palūkanų, gautų už 300 mlrd. eurų įšaldytų Rusijos centrinio banko lėšų.

Jungtinės Valstijos pasiūlė suteikti Ukrainai, jau daugiau nei dvejus metus kovojančiai su Rusijos invazija, iki 50 mlrd. dolerių (46,2 mlrd. eurų) paskolų, užtikrintų šiomis palūkanomis.

„Itin svarbu ir neatidėliotina, kad visi kartu rastume būdą, kaip panaudoti mūsų jurisdikcijose imobilizuoto Rusijos valstybės turto vertę Ukrainos naudai“, – šią savaitę sakė JAV iždo sekretorė Janet Yellen (Džanet Jelen).

JAV plano detalės dar nėra galutinai parengtos, įskaitant tai, kas išleistų skolos priemones – vien JAV ar visos G-7 šalys.

Tačiau, pasak Iždo departamento šaltinio Italijoje, kuri šiemet pirmininkauja G-7 ir rengia derybas Strezoje, tai bus G-7 diskusijų pagrindas.

Šaltinis sakė, kad JAV pasiūlymas yra įdomi išeitis, tačiau „bet koks sprendimas turi turėti tvirtą teisinį pagrindą“.

Labai svarbu nedelsti, nes lėtai Ukrainą pasiekianti europiečių ginkluotė ir karinė technika bei kelis mėnesius sustabdyta Vašingtono pagalba dėl ginčų Kongrese suvaržė Ukrainos pajėgumus, o Rusijos pajėgos susigrąžino iniciatyvą fronte.

Be JAV ir Italijos, G-7 priklauso Jungtinė Karalystė, Kanada, Prancūzija, Vokietija ir Japonija.

Platesnio užmojo galimybės

Šį mėnesį Europos Sąjunga žengė pirmą žingsnį siekdama susitarimo, pagal kurį dalis įšaldyto Rusijos turto pajamų būtų panaudotos Ukrainai apginkluoti – 2,5–3 mlrd. eurų per metus.

Pasak JAV Iždo departamento atstovo, dabar J. Yellen bandys įtikinti savo kolegas iš G-7 apsvarstyti platesnio užmojo galimybes, kad Ukrainai kuo greičiau būtų suteikta daugiau lėšų.

Toronto universiteto G-7 tyrimų grupės direktorius Johnas Kirtonas (Džonas Kertonas) naujienų agentūrai AFP teigė, kad ES priklausančios grupės narės „ir toliau susidurs su JAV spaudimu daryti daugiau, o Kanada ir galbūt JK tai palaikys“.

J. Yellen iš pradžių pasisakė už radikalesnį sprendimą – konfiskuoti patį Rusijos turtą.

Tačiau Europos šalys nerimauja dėl precedento tarptautinėje teisėje sukūrimo ir rimtų teisinių ginčų su Maskva pavojaus.

Italijos ekonomikos ministras Giancarlo Giorgetti (Džankarlas Džordžetis) neslėpė, kad šis klausimas yra sudėtingas.

Jis sakė, kad Roma diskusijose bus sąžininga tarpininkė, tačiau teigė, kad ši užduotis yra labai kebli.

Prancūzija trečiadienį palankiai įvertino JAV planą ir išreiškė viltį, kad G-7 finansų ministrai šią savaitę pasieks susitarimą.

„Amerikiečiai pateikė pasiūlymų, kurie patenka į tarptautinės teisės rėmus, ir mes ketiname atvirai ir konstruktyviai su jais dirbti“, – sakė ekonomikos ministras Bruno Le Maire'as (Briunas Le Meras).

Atsakomieji Rusijos veiksmai

Balandį Maskva pasiuntė Italijai, kaip G-7 pirmininkei, menkai užslėptą įspėjimą, esą laikinai perimdama Italijos šildymo įrangos grupės „Ariston“ Rusijos filialo kontrolę, keršydama už tai, ką pavadino Vašingtono ir jo sąjungininkų priešiškais veiksmais.

Ekspertai įspėja, kad bet kokie tolesni G-7 veiksmai prieš Rusiją gali sukelti panašias atsakomąsias priemones kitoms Europos bendrovėms, vis dar veikiančioms šalyje agresorėje.

Kovą Rusija pagrasino Europos Sąjungai dešimtmečių trukmės teisiniais veiksmais, jei jos įšaldyto turto pajamos bus panaudotos Ukrainos naudai, ir pavadino tai vagyste.

J. Kirtonas pažymėjo, kad vien tik palūkanų už Rusijos turtą panaudojimas gerokai sumažintų teisines problemas.

„Teisiniu požiūriu tai nebūtų turto konfiskavimas“, – sakė jis.

Kalbėdama apie tolesnes sankcijas Maskvai, J. Yellen sakė, kad Strezos susitikime bus svarstomi „papildomi veiksmai, įskaitant tolesnį Rusijos prieigos prie svarbiausių prekių, skirtų jos karinei-pramoninei bazei palaikyti, ribojimą“, teigiama ketvirtadienį numatyto pranešimo ištraukose.

Ji taip pat sakė, kad G-7 aptars Kinijos perteklinę pagrindinių aplinkai palankių technologijų gamybą, kuri, kaip baiminasi Vašingtonas, skatina pigų eksportą ir stabdo augimą kitose šalyse.

J. Yellen ragina G-7 parengti ambicingesnius planus

JAV iždo sekretorė Janet Yellen (Džanet Jelen) ketvirtadienį paragino Italijoje susirinkusius Didžiojo septyneto (G-7) grupės šalių finansų ministrus parengti ambicingesnius variantus, kaip būtų galima panaudoti įšaldytą Rusijos turtą siekiant padėti Ukrainai.

„Pritariame Europos Sąjungos sprendimui panaudoti nenumatytą pelną, gautą iš šio turto, tačiau taip pat turime tęsti bendrą darbą dėl platesnio užmojo pasirinkimų, apsvarstydami visą susijusią riziką ir veikdami kartu“, – sakė ji spaudos konferencijoje prieš G-7 finansų ministrų ir centrinių bankų vadovų susitikimą Strezos mieste.

Svarbiausias darbotvarkės klausimas – planas finansuoti itin svarbią pagalbą Ukrainai iš palūkanų, gautų už 300 mlrd. eurų įšaldytų Rusijos centrinio banko lėšų.

Šį mėnesį Europos Sąjunga žengė pirmą žingsnį siekdama susitarimo, pagal kurį dalis įšaldyto Rusijos turto pajamų būtų panaudotos Ukrainai apginkluoti – 2,5–3 mlrd. eurų per metus.

Ji teigė norinti pateikti konkrečių variantų G-7 lyderiams ir pridūrė: „Nesiimti papildomų veiksmų – tai ne išeitis, nei Ukrainos ateičiai, nei mūsų pačių ekonomikos stabilumui, nei mūsų tautų saugumui.“

Jungtinės Valstijos pasiūlė suteikti Ukrainai, jau daugiau nei dvejus metus kovojančiai su Rusijos invazija, iki 50 mlrd. dolerių (46,2 mlrd. eurų) paskolų, užtikrintų šiomis palūkanomis.

JAV plano detalės dar nėra galutinai parengtos, įskaitant tai, kas išleistų skolos priemones – vien JAV ar visos G-7 šalys.

Tačiau, pasak Iždo departamento šaltinio Italijoje, kuri šiemet pirmininkauja G-7 ir rengia derybas Strezoje, tai bus G-7 diskusijų pagrindas.

Šaltinis sakė, kad JAV pasiūlymas yra įdomi išeitis, tačiau „bet koks sprendimas turi turėti tvirtą teisinį pagrindą“.

Labai svarbu nedelsti, nes lėtai Ukrainą pasiekianti europiečių ginkluotė ir karinė technika bei kelis mėnesius sustabdyta Vašingtono pagalba dėl ginčų Kongrese suvaržė Ukrainos pajėgumus, o Rusijos pajėgos susigrąžino iniciatyvą fronte.

Be JAV ir Italijos, G-7 priklauso Jungtinė Karalystė, Kanada, Prancūzija, Vokietija ir Japonija.

Teisinės problemos

J. Yellen iš pradžių pasisakė už radikalesnį sprendimą – konfiskuoti patį Rusijos turtą.

Tačiau Europos šalys nerimauja dėl precedento tarptautinėje teisėje sukūrimo ir rimtų teisinių ginčų su Maskva pavojaus.

Italijos ekonomikos ministras Giancarlo Giorgetti (Džankarlas Džordžetis) neslėpė, kad šis klausimas yra sudėtingas.

Jis sakė, kad Roma diskusijose bus sąžininga tarpininkė, tačiau teigė, kad ši užduotis yra labai kebli.

Prancūzija trečiadienį palankiai įvertino JAV planą ir išreiškė viltį, kad G-7 finansų ministrai šią savaitę pasieks susitarimą.

„Amerikiečiai pateikė pasiūlymų, kurie patenka į tarptautinės teisės rėmus, ir mes ketiname atvirai ir konstruktyviai su jais dirbti“, – sakė ekonomikos ministras Bruno Le Maire'as (Briunas Le Meras).

Balandį Maskva pasiuntė Italijai, kaip G-7 pirmininkei, menkai užslėptą įspėjimą, esą laikinai perimdama Italijos šildymo įrangos grupės „Ariston“ Rusijos filialo kontrolę, keršydama už tai, ką pavadino Vašingtono ir jo sąjungininkų priešiškais veiksmais.

Ekspertai įspėja, kad bet kokie tolesni G-7 veiksmai prieš Rusiją gali sukelti panašias atsakomąsias priemones kitoms Europos bendrovėms, vis dar veikiančioms šalyje agresorėje.

Toronto universiteto G-7 tyrimų grupės direktorius Johnas Kirtonas (Džonas Kertonas) naujienų agentūrai AFP pažymėjo, kad vien tik palūkanų už Rusijos turtą panaudojimas gerokai sumažintų teisines problemas.

„Teisiniu požiūriu tai nebūtų turto konfiskavimas“, – sakė jis.

Perteklinė Kinijos gamyba

J. Yellen sakė, kad Strezos susitikime bus svarstomi papildomi veiksmai prieš Rusiją dėl jos karo Ukrainoje, įskaitant galimybę apriboti jos prieigą prie svarbiausių prekių, kuriomis remiama jos kariuomenė.

Ji taip pat sakė, kad ministrai aptars, kaip reaguoti į tai, ką iždo sekretorė pavadino Kinijos pertekline pagrindinių aplinkai palankių technologijų, pavyzdžiui, elektromobilių, akumuliatorių ir saulės baterijų, gamyba.

JAV nerimauja, kad dėl Kinijos vyriausybės teikiamos paramos gamybos pajėgumai yra didesni, nei pasaulio rinkos gali paskirstyti, o tai skatina pigų eksportą ir stabdo augimą kitose šalyse.

„Pertekliniai pajėgumai kelia grėsmę įmonių gyvybingumui visame pasaulyje, taip pat ir besiformuojančiose rinkose“, – sakė ji.

J. Yellen pridūrė: „Labai svarbu, kad mes ir vis daugiau šalių, kurios tai laiko susirūpinimą keliančiu klausimu, aiškiai ir vieningai išreikštume savo poziciją.“