- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Estijos užsienio žvalgybos tarnyba antradienį paskelbė metinę ataskaitą ir joje pabrėžė, kad Rusija siekia kariniu požiūriu dominuoti Baltijos jūros regione, bei įspėjo, kad prie Estijos sienų rusų sausumos ir oro pajėgų karių per kelerius ateinančius metus gerokai padaugės.
2022 metų pabaigoje Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu paskelbė planus pertvarkyti Rusijos ginkluotųjų pajėgų organizacinę struktūrą, reformuoti karinę vadovybę, įsteigti papildomų padalinių ir padidinti karių skaičių iki 1,5 milijono. Šias plataus užmojo reformas, vadinamas atsaku į NATO plėtrą, planuojama įgyvendinti per trejus ar ketverius metus.
Rusijos karinės reformos tikslai atspindi vadovybės viziją dėl išteklių, reikalingų konfliktui su Ukraina ir konfrontacijai su Vakarų šalimis.
„Kremlius tikriausiai numato galimą konfliktą su NATO per artimiausią dešimtmetį. Estijai Rusijos karinė reforma reiškia, kad artimiausiais metais rusų karių skaičius prie Estijos sienos gerokai padidės“, – teigė Estijos užsienio žvalgybos tarnyba.
Su Estija besiribojančiose Leningrado ir Pskovo srityse rusų karių skaičiaus didėjimas pirmiausia susijęs su galimu esamų dalinių transformavimu į divizijas.
Pagal vieną iš numatomų galimų scenarijų, prie Estijos sienos dislokuotų Rusijos sausumos pajėgų ir oro desanto karių skaičius, kuris iki 2022 metų vasario 24 dienos buvo maždaug 19 tūkst., padvigubės.
„Kokiu mastu šie daliniai pasieks kovinę parengtį, priklauso nuo Rusijos gebėjimo užverbuoti, apmokyti ir išlaikyti pagal sutartį dirbančius tarnybos narius“, – rašoma metinėje ataskaitoje.
Nurodoma, kad antras prioritetinis regionas Rusijai yra Suomijos kryptis, kur rusų pajėgos buvo minimalios iki Suomijos įstojimo į NATO.
Rusijos karinės reformos sėkmę ir terminus daugiausia lems karo Ukrainoje eiga, prognozuoja estų žvalgyba. Jei Rusijai pavyks įgyvendinti reformą, per artimiausią dešimtmetį NATO gali susidurti su sovietinio stiliaus didžiule kariuomene. Tikėtina, kad ši kariuomenė daugelyje sričių technologiškai nusileis NATO sąjungininkių gynybos pajėgoms, išskyrus elektroninio karo ir tolimųjų smūgių pajėgumus.
„Tačiau jos karinis potencialas būtų didelis dėl jos dydžio, ugnies galios, įskaitant artileriją ir daugybę nebrangių kovinių dronų, kovinės patirties ir rezervų“, – teigė žvalgybos tarnyba.
„Norint apsisaugoti nuo galimo tokios kariuomenės puolimo, reikėtų, kad sąjungininkų gynybos pajėgos ir gynybos pramonė būtų kur kas geriau pasirengusios, pajėgios ir geriau aprūpintos šaudmenimis bei technika nei dabar. Apibendrinant galima teigti, kad Rusijos karinių pajėgų didinimo planas yra plataus užmojo, ypač atsižvelgiant į trumpą laikotarpį ir Rusijos ekonominę bei demografinę padėtį. Tačiau jis taip pat kelia grėsmę Estijai ir NATO“, – teigiama ataskaitoje.
Tačiau tiesioginio karinio išpuolio prieš Estiją tikimybė ateinančiais metais išlieka nedidelė, metinėje žvalgybos tarnybos ataskaitoje teigė Estijos užsienio žvalgybos tarnybos generalinis direktorius Kaupo Rosinas (Kaupas Rosinas).
Estijos užsienio žvalgybos tarnyba taip pat sakė, kad artimiausiu metu terorizmo grėsmė Europoje išlieka didelė, dviem teroristinėms organizacijoms – „Islamo valstybei“ (IS) ir „al Qaeda“ – taikantis į Europos šalis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Parduodama prabangi Berslusconio vila Romoje
Paveldėtojai parduoda prabangią vilą Romoje, priklausiusią buvusiam Italijos premjerui Silvio Berlusconiui. ...
-
Patruševas: Ukrainos šiais metais gali nelikti
Artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino bendražygis atvirai kalba apie galimą Ukrainos ir Moldovos Respublikos, kaip nepriklausomų valstybių, pabaigą. ...
-
Ekspertas: Trumpas negali pats atšaukti sankcijų Rusijai, be Kongreso pritarimo pasitraukti iš NATO
JAV prezidentas Donaldas Trumpas negali pats nuspręsti panaikinti Rusijai įvestas sankcijas ar priversti Jungtines Valstijas pasitraukti iš NATO, teigia Ilko Kučerivo demokratinių iniciatyvų fondo saugumo analitikas Tarasas Žovtenko. ...
-
Pistorius Kyjive: Vokietija rems Ukrainą ir po rinkimų
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius per savo vizitą Kyjive antradienį pažadėjo Ukrainai tolesnę paramą ir po Bundestago rinkimų. ...
-
Čekai baigia tiesti naftotiekį, padėsiantį atsikratyti priklausomybės nuo rusiškos naftos
Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala antradienį pranešė, kad jo šaliai nebereikia importuoti rusiškos naftos, pabaigus plėsti iš Italijos nutiestą Transalpino naftotiekį (TAL). ...
-
Slovakijos opozicija inicijuos balsavimą dėl nepasitikėjimo premjeru Ficu1
Slovakijos opozicija ketina inicijuoti balsavimą dėl nepasitikėjimo ministru pirmininku Robertu Ficu. ...
-
Vietnamas pasirašė branduolinės energijos sutartį su Rusija1
Per rusų ministro pirmininko Michailo Mišustino vizitą Hanojuje Rusija ir Vietnamas antradienį pasirašė susitarimą dėl branduolinės energijos, kuriuo siekiama stiprinti dviejų ilgamečių sąjungininkių ryšius. ...
-
Libaniečių prezidentūra: Macronas penktadienį vyks į Libaną
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) penktadienį turėtų apsilankyti Libane, pranešė abi šalys. ...
-
TJO vadovas: Panamos kanalas toliau priklausys panamiečiams
Panamos kanalas ir toliau priklausys panamiečiams, antradienį naujienų agentūrai AFP pareiškė Jungtinių Tautų (JT) jūrų organizacijos generalinis sekretorius po to, kai išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) atsi...
-
Trumpo pasirinktas Pentagono vadovas žada grąžinti karių kultūrą1
Pete'as Hegsethas (Pitas Hegsetas), kurį JAV išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pasirinko į gynybos sekretoriaus postą, antradienį pažadėjo grąžinti „karių kultūrą“ į Pentagoną, jei jo kandidatūra b...