Pirmadienį netoli Varšuvos įvyko Europos gynybos sunkiasvorių susitikimas, kurio naujas formatas buvo priimtas po D. Trumpo pergalės lapkričio mėnesį įvykusiuose JAV prezidento rinkimuose.

Pirmasis tokio formato šių penkių NATO narių susitikimas buvo surengtas lapkričio pabaigoje Berlyne.

Likus mažiau nei savaitei iki D. Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus ir baiminantis, kad jis nutrauks JAV karinę paramą Ukrainai, šios penkios šalys aptarė būdus, kaip išlaikyti pagalbą Kyjivui ir kaip stiprinti pačios Ukrainos ginklų gamybos pajėgumus.

Susitikimo pradžioje Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pabrėžė, kad jie visi remia teisingą taiką Ukrainoje, ir pridūrė, kad tik Kyjivas gali nuspręsti savo likimą.

D. Trumpas pažadėjo pasiekti Rusijos ir Ukrainos taikos susitarimą per 24 valandas, o Kyjive ir Europoje nuogąstaujama, kad jis gali priversti sudaryti paliaubas, pagal kurias Ukraina turės užleisti daug teritorijų Maskvai.

Praėjusią savaitę D. Trumpas paragino NATO nares padidinti savo išlaidas gynybai iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Šis klausimas taip pat buvo aptartas pirmadienio susitikime. Tokio išlaidų lygio iki šiol nėra pasiekusi nė viena NATO narė, net Lenkija.

2024 metais gynybai Lenkija skyrė daugiau nei keturis procentus savo BVP – dvigubai daugiau nei NATO nustatytas dviejų procentų tikslas. Šiemet Varšuva ketina pasiekti penkis procentus.

Prasmė ne vien skaičiuose

Tačiau keli ministrai sakė, kad dėmesio sutelkimo vien į skaičius nepakanka.

„Tiesiog manau, kad statiškos diskusijos apie procentus mums tikrai nepadės, jei jos galiausiai nepadės įgyvendinti to, dėl ko NATO kartu susitarė, kokie turi būti tikslai, – bendroje spaudos konferencijoje sakė Vokietijos gynybos ministras. – Mano nuomone, tai ir yra svarbiausia.“

B. Pistoriaus teigimu, jei Vokietijai reikėtų investuoti 5 proc. savo BVP į gynybą, tai reikštų, kad tam būtų skiriama šiek tiek daugiau nei 40 proc. nacionalinio biudžeto.

„Manau, kad tai labai greitai užbaigtų diskusijas“, – nurodė jis.

Italijos gynybos ministras Guido Crosetto sakė, kad jo vyriausybė supranta, jog gynybai reikia išleisti daugiau lėšų, tačiau taip pat turi labai rimtai apsvarstyti šį klausimą.

Jo kolega iš Prancūzijos Sebastienas Lecornu sakė, kad nors išlaidos saugumui bus didinamos, jos neturėtų būti skiriamos tik kariniams tikslams. Pasak S. Lecornu, lėšų taip pat turėtų tekti visuomenės apsaugai nuo kibernetinių išpuolių, terorizmo ir kitų nekarinių grėsmių.

„Ir jūs visi kartojate „2 proc.“, „3 proc.“, „4 proc.„iš tikrųjų nežinodami, kokia yra prasmė, – sakė S. Lecornu, atsakydamas į žurnalisto klausimą. – Na, pasakysiu tiesiai. Padėtis yra blogesnė nei Šaltojo karo metais. Ji blogesnė nei per Šaltąjį karą vien dėl to, kad atsirado naujų militarizuotų sričių ir jos daugiausia yra skaitmeninės.“

„Ir jūs matote, kad mes esame pasaulyje, kuriame galime būti nugalėti ir be įsiveržimo. O tai reiškia, kad atsakomybė už mūsų šalių gynybą gerokai peržengs vien karinius klausimus“, – pridūrė prancūzų ministras.