Milijardierius verslo magnatas antradienį atsitraukė nuo jo būstinėje Manhatano dangoraižyje „Trump Tower“ vykstančių savo būsimos administracijos formavimo derybų ir po dešimties minučių kelionės atvyko į dienraščio „The New York Times“ redakciją duoti išsamaus interviu apie savo planus.

D. Trumpas šiame interviu atsiribojo nuo alternatyviųjų dešiniųjų sparno aktyvistų, kurie džiūgavo dėl jo pergalės ir vadino ją baltųjų viršenybės triumfu, taip pat nuo raginimų patraukti baudžiamojon atsakomybėn Hillary Clinton (Hilari Klinton) ir uoliai gynė savo pasaulinę verslo imperiją.

Išrinktasis prezidentas taip pat, regis, sušvelnino savo poziciją dėl pažado pasitraukti iš tarptautinių susitarimų, pavyzdžiui, pernai Paryžiuje COP21 konferencijoje pasirašytos istorinės sutarties dėl kovos su pasauliniu atšilimu, kuri įpareigoja valstybes mažinti atmosferos taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis.

„Labai įdėmiai į tai žiūriu. Mano požiūris į tai atviras“, – sakė D. Trumpas „The New York Times“ vadovams ir žurnalistams per pietus dienraščio redakcijoje.

Per savo kampaniją prieš lapkričio 8-osios rinkimus D. Trumpas minioms fabrikų darbininkų, angliakasių ir naftininkų nuosmukį išgyvenančiame Amerikos sunkiosios pramonės regione bei šalies pietuose nekart žadėjo, kad jam tapus prezidentu, Jungtinės Valstijos pasitrauks iš tarptautinių klimato susitarimų.

Dar 2012 metais milijardierius socialiniame tinkle „Twitter“ rašė: „Globalinio atšilimo koncepciją sukūrė kinai, siekdami paversti JAV gamybos pramonę nekonkurencinga“.

Antradienį „The New York Times“ skiltininko Thomo Friedmano (Tomo Fridmano) paprašytas pakomentuoti savo poziciją šiuo klausimu, sausio 20 dieną prezidento pareigas pradėsiantis eiti D. Trumpas pripažino, kad tarp pramonės ir pasaulinio atšilimo esama ryšio.

„Manau, esama tam tikro ryšio. Kažkiek, kažkokio. Svarbu, ar jis didelis“, – sakė D. Trumpas ir pridūrė, kad bet kokiu atveju jam susirūpinimą kelia tai, kiek vadinamosios žaliosios priemonės „atsieis mūsų kompanijoms“.