Neįprastai griežtas žingsnis atspinti didėjančius nesutarimus tarp šios Balkanų valstybės dviejų politinių dalių: prorusiškos Serbų Respublikos ir narystės NATO siekiančios musulmonų ir kroatų Bosnijos ir Hercegovinos Federacijos.

Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas į Bosniją ir Hercegoviną atvyko pirmadienį ir pirmiausia aplankė šalies serbų politinį lyderį Miloradą Dodiką.

Antradienį S. Lavrovas turėjo susitikti su visais trimis Prezidiumo nariais, bet dviem jo nariams atsisakius dalyvauti, jį priėmė tik M. Dodikas, šiuo metu pirmininkaujantis Prezidiumui.

„Deja, Lavrovas parodė nepagarbą Bosnijos ir Hercegovinos institucijoms bei konstitucinei sistemai, – spaudos konferencijoje sakė Prezidiumo narys kroatas Željko Komšičius. – Apgailestaudami nusprendėme jo nepriimti.“

Pasak Ž. Komšičiaus, jį pirmiausia įžeidė tai, kad per susitikimą su M. Dodiku buvo tik Serbų Respublikos vėliava ir nebuvo Bosnijos vėliavos.

Taip esą buvo parodyta „panieka ir šalies, kurioje [S. Lavrovas] oficialiai lankosi, institucijų neigimas“.

Ž. Komšičius taip pat kritikavo S. Lavrovo paramą Bosnijos ir Hercegovinos serbų pozicijai dėl karinio neutralumo.

Nors Bosnija ir Hercegovina vieningai nori įstoti į Europos Sąjungą, musulmonų ir kroatų lyderiai taip pat nori įstoti į NATO, bet narystei šiame kariniame aljanse nepritaria šalies serbai – tradiciniai Maskvos sąjungininkai.

„Negalime būti jokių Rusijos žaidimų dėl jų santykių su ES ir NATO šalimis įkaitai“, – sakė Ž. Komšičius.

S. Lavrovas į Bosniją ir Hercegoviną atvyko per taikos susitarimo, kuriuo buvo užbaigtas šios šalies 1992–1995 metų karas, pasirašymo 25-ąsias metines. Per tą Bosnijos kroatų, musulmonų ir serbų konfliktą žuvo maždaug 100 tūkst. žmonių, be to, šalis skilo į dvi dalis, o politinė sistema padėjo įtvirtinti etninį susiskaldymą.

Du po karo atsiradę šalies dariniai yra labai nepriklausomi vienas nuo kito, juos sieja tik silpnos centrinės institucijos, todėl sunku vykdyti nacionalinę politiką.