Kosminis teleskopas „Hubble“ iš pradžių atrado egzoplanetą, pavadinimu Fomalhauto b, tačiau netrukus astronomai pareiškė, jog įvyko klaida – planetos vietoje skrieja kažkokia dulkių sankaupa, kuria planeta nepavadinsi. Vis dėlto NASA mokslininkai buvo priversti sugrįžti prie pirminės šio keisto kosminio kūno „diagnozės“ ir pripažinti, jog Fomalhauto b – planeta. Planeta, kurią gaubia tankus dulkių šydas.

Fomalhautas (α PsA, Alpha Piscis Austrini) – jauna, šviesi, 18-a pagal ryškį naktinio dangaus žvaigždė, ryškiausia Pietų Žuvies žvaigždyne. Lietuvoje matomas rudens naktimis neaukštai virš pietų horizonto. Tai balta pagrindinės sekos žvaigždė, kiek didesnė ir karštesnė už Saulę. Nuo Saulės nutolusi per 25 šviesmečius. Fomalhautą supa įspūdingas dulkių ir nuolaužų diskas – didžioji dalis jų yra nuo žvaigždės gimimo likusios liekanos. Kitaip tariant, ideali vieta planetų formavimuisi.

2008 m. astronomai orbitiniu teleskopu „Hubble“ pažvelgę į žvaigždę pareiškė, jog tam diske esantis šviesus, tarp dulkių skriejantis objektas yra panašus į planetą. Atradimas buvo pasveikintas kaip pirmoji regimosios šviesos diapazone atrasta planeta.

Tiesa, tolimesni tyrimai mokslininkus privertė sudvejoti atrasto dangaus kūno statusu: joks kitas teleskopas, įskaitant ir „Hubble“ infraraudonųjų spindulių pusbrolį „Spitzer“ Fomalhauto b prie minėtos žvaigždės įžiūrėti nesugebėjo.

Dar įdomiau tai, jog kaip bylojo „Hubble“ duomenys, pašėlusiai kaitaliojosi planetos šviesis, o atrastasis dangaus kūnas aplink gimtąją žvaigždė skriejo nepaprastai greitai, nepaisant jos kelyje pasitaikančių dulkių ir nuolaužų disko fragmentų. Remdamiesi šiais požymiais mokslininkai padarė išvadą, kad ryškusis objektas yra ne planeta, o tik klajojantis dulkių gniutulas.

Kad Fomalhauto b taip lengvai atsisveikins su planetos-vaiduoklės statutsu, Toronto universiteto astronomas Teinas Karis (Thayne Currie) nesitikėjo. Jo suburta tyrėjų grupė „Hubble“ duomenis apdorojo pagal naują analitinį metodą, o rezultatus papildė šviežiais Havajuose veikiančio „Subaru“ teleskopo duomenimis.

„Jei atvirai, nelabai įsivaizduojame, kaip planetos vardą iš šio dangaus kūno atėmę tyrėjai gavo savuosius tyrimo rezultatus, - „Newscientist.com“ rašo T. Karis. – Naujieji duomenis byloja, jog objekto orbitinis greitis yra kaip tik toks, kokiu turi skrieti planetos.“

Anot tyrėjų, geriausias šio nesusipratimo paaiškinimas būtų toks: ko gero, Fomalhauto b yra kiek masyvesnis už Jupiterį kūnas, gaubiamas dulkių šydo.

„Planeta gali būti gaubiama dulkių debesies, nes ji skrieja kartu su galybe nedidelių, maždaug asteroido dydžio planetoidų apsuptyje, kurie trankosi tarpusavyje ir kelia dulkes, - pasakoja T. Karis. – Dulkės paaiškintų, kodėl planeta tebėra neaptinkama pro infraraudonuosius teleskopus, tačiau regimojo spektro teleskopų objektyvuose matoma labai ryškiai. Visai įmanoma, jog aplink planetą besitrankantys objektai yra besiformuojantys mėnuliai.“