– Minėjote, kad Suomija neprisijungė prie NATO, bet įstojo į ES. Kodėl? Ko tikėjosi Suomija iš ES?

– Suomija įstojo į ES kartu su Švedija ir Austrija 1995-aisiais. Pagrindinė priežastis – saugumo politika. Suskilus Sovietų Sąjungai visoje Europoje, ypač palei buvusios Sovietų Sąjungos sieną, buvo daug nežinomybės.

Linkiu tęsti šį daug žadantį kelią, kuriuo einate pastaruosius dvidešimt penkerius metus. Jūs stulbinančiai daug pasiekėte.

Todėl, kai suomiai nubalsavo už prisijungimą prie ES, pirmiausia tai buvo poreikis prisijungti prie Vakarų civilizacijos, sustiprinti šį ryšį, kuris mus siejo dėl mūsų liuteronų tikėjimo ir kapitalistinės sistemos. Tai – vienas konkretus pavyzdys, kaip ES vystosi kaip geopolitinių pokyčių pasekmė.

– Suomija švenčia šimtąsias nepriklausomybės metines. Kai Lietuva pradėjo ruoštis savo šimtmečio minėjimui, buvo labai daug nežinomybės. Ankstesnė valdžia parengė vieną planą, kaip švęsime šimtmetį, tada valdžia pasikeitė ir nusprendė, kad tą planą reikia keisti. Galiausiai niekas nesuprato, kodėl ir kaip mes tą šimtmetį minėsime. Kas vyko Suomijoje? Ar šimtmečio šventė iš tiesų nuoširdžiai rūpi suomiams?

– Taip, ši šventė nuoširdžiai svarbi suomiams. Kaip ir Lietuvoje, buvo daug įtarumo, kaip šventė bus organizuojama. Tačiau nuo 2008 iki 2017 m. vykusi recesija paskatino valdžią leisti piliečiams patiems nuspręsti, ką daryti. Pagrindinis šūkis skelbė „Kartu“. Juo valdžia norėjo pabrėžti, kad Suomija – sukurta ir palaikoma jos piliečių.

Taip visuomenės grupės ėmėsi įvairiausių veiklų. Buvo suorganizuota daug renginių, svarbių diskusijų apie Suomijos dabartį ir ateitį. Tai buvo stulbinančiai pozityvi patirtis. Drįsčiau teigti, jeigu paaiškėja, kad jūs neturite vieningos nuomonės, kaip švęsti šimtmetį, tai – demokratinės visuomenės požymis. Manau, tai – pozityvus ženklas.

– Ar Suomija turi nacionalinę idėją, viziją, kaip ji turėtų atrodyti ar ką turėtų pasiekti per kitus šimtą metų?

– Mano idėja tokia: esminis dalykas – surasti pakankamai išteklių ir juos užtikrinti, kad išlaikytume savo demokratinę politinę santvarką. Taip pat rasti būdų, kaip toliau būti gerovės valstybe. Šie dalykai tarpusavyje susiję – jei nėra stiprios nacionalinės valstybės, negali išlaikyti demokratijos, o be demokratijos negali išlaikyti gerovės valstybės.

– Savo knygoje užmetate akį į ateitį ir sakote, kad pesimistai spėja, jog globalizacija sugriaus nacionalinę kultūrą ir kitas gėrybes. Kokia jūsų nuomonė?

– Aš – istorikas, o ne ateities spėjikas. Manau, Suomija vis dar priskirtina prie tų šalių, kurios turi daugiau šansų išlaikyti tam tikrus nacionalinius bruožus. Tačiau visa tai priklauso nuo to, kaip nacionalinė valstybė gali finansuoti savo veiklą. Čia ir kyla iššūkis, nes vyksta laisvas kapitalo ir idėjų judėjimas.

– Ko palinkėtumėte Lietuvai mūsų šimtmečio proga?

– Linkiu tęsti šį daug žadantį kelią, kuriuo einate pastaruosius dvidešimt penkerius metus. Jūs stulbinančiai daug pasiekėte. Linkiu jums didžiausios sėkmės ateityje.