- Reda Petrikaitė (LNK)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pirmąsyk Lietuvoje sudarytas gyventojų skolų žemėlapis. Jame spalvomis pažymėtos savivaldybės, kuriose yra daugiausiai ir mažiausiai įsiskolinusių gyventojų. Bendra skolų suma šiuo metu siekia apie 4,5 mlrd. eurų.
Kuriose savivaldybėse situacija prasčiausia, plačiau pakomentavo Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas Irmantas Gaidelis.
– Kuo ypatingas gyventojų skolų žemėlapis?
– Iš pirmo žvilgsnio galėtų atrodyti kaip politinis žemėlapis – kas už ką balsavo, kas kam prijaučia. Tačiau iš tikrųjų tai yra žmonių įsiskolinimo žemėlapis. Savo praktikoje visada įtariame, kad skirtingose teritorijose skolų pasiskirstymas yra nevienodas, tačiau to tiksliai pasakyti negalėjome, kol nepadarėme žemėlapio. Šiandien mes jį jau turime ir galime pateikti labai iškalbingų įžvalgų – viena teritorija tikrai skiriasi nuo kitos.
Pavyzdžiui, galima sakyti, kad praktiškai egzistuoja dvi Lietuvos, kur įsiskolinimai skirtingose savivaldybėse skiriasi net 3–4 kartus. Vilniaus, Klaipėdos, Kauno, Panevėžio ir Šiaulių teritorijose įsiskolinimo lygis nėra toks didelis, lyginant su šalia Lietuvos pakraščio esančiais miesteliais. Labai iškalbingi skaičiai fiksuojami Pagėgių seniūnijoje, Varėnos ir Šalčininkų savivaldybėse – čia bendras įsiskolinimo lygis 1 tūkst. gyventojų siekia net iki 900 atvejų. Tai praktiškai reiškia, kad kiekvienas gyventojas turi po skolą. Tuo tarpu Birštone ar Utenoje šis skaičius tesiekia vos 240.
LNK stop kadras.
Panaši situacija susiklostė ir su administracinėmis nuobaudomis. Jei visoje Lietuvoje vidutiniškai 1 tūkst. gyventojų tenka apie 159 išieškomas baudas, tai skirtingose teritorijose šis vaizdas labai skiriasi. Pavyzdžiui, gerąja prasme pirmaujančiose savivaldybėse – Birštone, Utenos rajone, Panevėžyje – šis rodiklis tesiekia apie 80 bylų. Tačiau jau minėtose Šalčininkų, Pagėgių ir Varėnos savivaldybėse vidutiniškai fiksuojama po 387 bylas. 50–60 proc. skolų priklauso administracinėms nuobaudoms. Likusi dalis pasiskirsto labai įvairiai – tai vartojimo paskolos, nesumokėti komunaliniai mokesčiai, būsto paskolos, alimentai.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kodėl sunku išieškoti tuos pinigus?
– Pastarieji metai buvo pakankamai palankūs skolininkams. Jei pažvelgtume nuo 2018 metų, kai pirmą kartą buvo padaryta „dovana“ skolininkams – sumažintos išskaitos iš darbo užmokesčio – matytume, kad skolininkų skaičius nesumažėjo, tačiau išskaitos iš pajamų sumažėjo pusantro karto. 2022 metais buvo nustatyta neišieškoma suma – asmuo gali nedirbti, negauti jokių oficialių pajamų, tačiau jo sąskaitoje privalomai nustatoma 446 eurai, kuriais jis gali disponuoti. Kyla klausimas, iš kur šie pinigai atsiranda.
Be to, šiais metais įvesta dar viena lengvata skolininkams – išskaitos iš darbo užmokesčio sumažintos net tris kartus. Tai, sakykime, kova su pasekmėmis, tačiau priežasčių, kodėl skolos nemokamos, niekas nesistengia nagrinėti. Mes turime per daug lengvatų ir galimybių atidėti skolų mokėjimą. Žmonės, galėdami pasirinkti, ar mokėti dabar, ar rytoj, o gal apskritai nemokėti, dažniausiai pasirenka pastarąjį variantą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Viename Lietuvos mieste pabrango parkavimas: panaikintas ir svarbus patogumas1
Šiauliuose nuo sausio pabrango parkavimas miesto centre, o vairuotojai už automobilių stovėjimą nebegali atsiskaityti per mobiliojo ryšio operatorius. Kad nepatirtų nuostolių, tokį sprendimą priėmė pati UNIPARK bendrovė. Tik esą juos ...
-
Šokiruojanti tiesa: daugiau nei 100 verslo subjektų pažeidė reklamos įstatymą?
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), praėjusiais metais atlikusi apie 3 tūkst. skleidžiamos reklamos patikrinimų, daugiau nei 100 verslo subjektų pateikė rekomendacijas dėl skleidžiamos jų kosmetikos gaminių reklamos. ...
-
Seimo komitetas skubina perkelti šalies bitininkystei palankią ES Medaus direktyvą
Parlamentinis Kaimo reikalų komitetas ragina Žemės ūkio ministeriją nelaukti 2025-ųjų gruodžio 14-osios ir greičiau parengti pataisas dėl Europos Sąjungos (ES) vadinamosios Medaus direktyvos perkėlimo į Lietuvos teisę. Tokiu atveju keistųsi ir g...
-
Ruošiamasi atnaujinti Antaniškių parko estradą Radviliškyje
Radviliškio rajono valdžia planuoja per dvejus metus atnaujinti buvusią Antaniškių vasaros estradą – apie 5 mln. eurų kainuosiančius darbus tikimasi pradėti šiemet. ...
-
Internete kylančių iššūkių akivaizdoje ES stiprina skaitmeninį raštingumą2
Pernai galutinai pasibaigus teismams su nekilnojamojo turto bendrove „Darnu Group“ Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) ruošiasi atnaujinti prieš metus iš jos atgautą 7,26 hektaro ploto teritoriją Vilnia...
-
„Eurovizijos“ atrankos dalyvė atskleidė paslapčių: kiek kainuoja sudalyvauti šiame konkurse?18
Jau šiandien prasidės pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis, į kurį pateks du dalyviai, siekiantys atstovauti Lietuvai „Eurovizijos“ konkurse. Pusfinalį bus galima stebėti 21 val. per LRT televiziją. Pirmą kartą „Eurovi...
-
Sostinės Viršuliškių rajone ketinama įrengti naują skverą: darbai kainuos daugiau nei 800 tūkst. Eur2
Vilniuje, prie Pilaitės prospekto ir Spaudos bei J. Rutkausko gatvių, ketinama įrengti naują skverą. Vilniaus vystymo kompanijos teigimu, rangos darbai atsieis kone 807 tūkst. eurų. ...
-
Lietuva – viena ES lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus
Lietuva pernai spalį buvo viena Europos Sąjungos lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus, rodo Eurostato penktadienį paskelbti duomenys. ...
-
LEA apžvalga: kaip po akcizų padidinimo pasikeitė degalų kainos2
Nuo sausio 1 d. padidinus akcizus, benzinas šalyje pabrango 5,2 proc., o dyzelino kaina padidėjo 10,3 proc. Kaip praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse degalų vidutinės kainos vidutiniš...
-
Savickas dėl sankcijų Rusijai įgyvendinimo: buvusios Vyriausybės sprendimas nėra efektyvus1
Lietuva gali efektyviai kontroliuoti sankcijų Rusijai įgyvendinimą ir užtikrinti, kad dvejopos paskirties prekės nepasiektų agresorės rinkos, sako ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, jam siūlant sušvelninti buvusios Vyriausybės ...