„Matyt, įvykdytą pernai lapkričio mėnesį ataką paviešino būtent tomis dienomis, kai vyko riaušės prie Seimo. Todėl man yra labai įdomus šis sutapimas. Ir nors apie nutekintą turinį nekalbame, kadangi ten gali būti ir suklastotas tas turinys arba iš dalies suklastotas, tai pasitikėti juo neverta, tačiau apie patį faktą kibernetinės atakos reikia kalbėti“, – „Žinių radijui“ teigė A. Skaisgirytė.

„Nes Užsienio reikalų ministerija yra labai patrauklus taikinys programišiams, ypač nedraugiškų valstybių remiamiems programišiams. Todėl reikia padaryti viską, kad IT sistemos būtų maksimaliai sustiprintos“, – pridūrė ji.

A. Skaigirytė pabrėžia, kad Prezidentūra aktyviai ėmė komentuoti šį incidentą, nes, pasak jos, „Prezidentūrai rūpi Užsienio reikalų ministerija, rūpi diplomatinė tarnyba ir rūpi šios tarnybos saugumas“. Todėl šalies vadovo patarėja akcentuoja, kad naudingiau yra ne incidentą neigti, o sustiprinti IT sistemą, kad tokių nutikimų rizika būtų ateityje minimizuota.

„Naudingiau yra susitvarkyti, kad daugiau tokių faktų nebūtų, ir minimalizuoti tokių faktų tikimybę ateityje“, – sakė prezidento patarėja.

Ji taip pat akcentuoja, kad su galimai dokumentus pavogusiais programuotojais Lietuvos valstybė nesiderės ir nebandys jų išpirkti.

ELTA primena, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda pastarąjį ketvirtadienį portalui delfi.lt patvirtino, kad kibernetinės atakos metu nutekėjo slapta informacija.

„Vyksta tyrimas, be jokios abejonės, mes įvertinsime tą žalą, kurią padarė ši kibernetinė ataka. Tačiau yra tam tikrų požymių, kurie rodo, kad tam tikra informacija nutekėjo. Ir tai yra informacija su grifu „slaptai“, – interviu „Delfi“ sakė G. Nausėda.

Savo ruožtu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dėl pasirodžiusios informacijos apie URM susirašinėjimus laišku kreipėsi į ministerijos darbuotojus. Laiške ministras akcentavo, kad ministerijos vadovybė pasirodžiusios informacijos neketina komentuoti dėl to, kad „bet kokioje tokiu pobūdžiu viešinamoje informacijoje visada yra platinama netikra informacija“.