Apie 15 km nuo Vilniaus nutolusį žirgyną pamilo ne tik vietos bendruomenė, čia atvyksta ir sportininkai. Tačiau šio žirgyno gali nebelikti. Dar gruodį Lietuvos žirgynas paskelbė, kad uždaro padalinį Riešėje, esantį šalia Vilniaus. Sprendimą esą lėmė nuostolinga veikla.

„Žirgynas kiekvienais metais bando išgyventi turėdamas tik tas lėšas, kurias gauna kaip dotacijas iš valstybės. Šių sumų užtenka tik iki spalio mėnesio“, – aiškino „Lietuvos žirgyno“ valdybos pirmininkas Juozas Rimkevičius.

Riešės žirgyne, užimančiame daugiau nei 200 hektarų plotą, šiuo metu laikomi 128 arkliai. Nors kiti žirgyno padaliniai veiklos nestabdo, žemės ūkio ministras I. Hofmanas kritikavo tokį sprendimą ir siekia padalinį išsaugoti.

LNK stop kadras.

„Eilę metų tęsėsi netinkamas, blogas vadovavimas, labai didelė žirgyno vadovų kaita. Tai, tikėtina, ir privedė prie dabartinės situacijos“, – įsitikinęs I. Hofmanas.

Ministras susitiko su Riešės bendruomene, kuri pati kreipėsi į ministeriją, prašydama padėti išsaugoti žirgyną.

„Pati Riešės gyvenvietė kažkada įsikūrė dėl žirgyno. Žirgyne reikėjo darbuotojų, jis turėjo augti“, – teigė „Riešės bendruomenės“ pirmininkė Gražina Zizienė.

Žirgyne laikomos ir saugomos arklių veislės, tokios kaip žemaitukai, trakėnai bei Lietuvos sunkieji. Ministras teigia, kad tai svarbus argumentas, kodėl žirgyną būtina išsaugoti. Tačiau jo dėmesį atkreipė ir audito išvados.

„Auditas rodo neūkiškumą – žirgai buvo pardavinėjami žemiau savikainos, o perkamos paslaugos – brangios“, – komentavo I. Hofmanas.

Tuo tarpu žirgyno vadovas J. Rimkevičius kelia klausimą – kaip parduoti arklį brangiau, jei jo laikymo sąlygos neatitinka standartų. Jis pabrėžia, kad 80 proc. lėšų išleidžiama darbuotojų algoms, todėl infrastruktūrai, kokybiškam pašarui, medicininei priežiūrai skirti lėšų tiesiog nėra. Žirgai neatitinka pirkėjų lūkesčių.

„Valstybė duoda apie milijoną eurų, bet mums reikėtų dar beveik tiek pat, kad galėtume normaliai išgyventi. Bent jau darbuotojai turėtų orius atlyginimus, o ne tokius, kaip dabar“, – sakė J. Rimkevičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Visgi ministras skeptiškai vertina tokį požiūrį.

„Privatūs žirgynai nesaugo genofondo ir negauna lėšų iš valstybės. Kodėl jie išsilaiko? Kodėl valstybė turėtų remti papildomai? Gal tiesiog reikia tinkamai ūkiškai ir versliai tvarkytis“, – pabrėžė I. Hofmanas.

Žirgyno atstovai tvirtina, kad pagalbos iš buvusių ministrų prašyta ne kartą. Esą problemos seniai žinomos. Be to, žirgynas nustebo, kad naujasis ministras nesikreipė tiesiogiai į jų atstovus, o bendravo tik su bendruomenės atstovais.

„Kviesime žirgyno atstovus atskirai. Pirmiausia, norime surinkti informaciją iš bendruomenės“, – teigė I. Hofmanas.

Bendruomenė viliasi, kad žirgyno padalinys vis dėlto išliks.

„Valstybė turėtų galvoti apie tai, kad žirgynas prie Vilniaus yra daug perspektyvesnis. Plytos, vinys ar statybinės medžiagos Vilniuje ir Pagėgiuose kainuoja tiek pat“, – pridūrė G. Zizienė.

Šiuo metu planuojama, kad Riešės padalinys veiklą nutrauks iki birželio 1 dienos. Žirgai bus perkelti į Nemuno ir Sartų padalinius.