- Asta Aleksėjūnaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Klaipėdos rajone verdant magistralinio dujotiekio tiesimo darbams, archeologai atsitiktinai aptiko neįtikėtiną radinį – trijų tūkstantmečių senumo unikalią urną.
Klaipėdos rajone verdant magistralinio dujotiekio tiesimo darbams, archeologai atsitiktinai aptiko neįtikėtiną radinį – trijų tūkstantmečių senumo unikalią urną.
Šiuo metu intensyviausi dujotiekio tiesimo darbai verda greta Kvietinių gyvenvietės. Kaip įprasta, atliekant tokio masto žemės kasimo darbus, privalu atlikti žvalgomuosius archeologinius tyrinėjimus. Paaiškėjo, kad dujininkų užsakyta tyrinėtojų grupė dar rudenį aptiko unikalų radinį, tačiau informacija į viešumą nepasklido.
Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto docentas daktaras Gintautas Zabiela aiškino, kad šis radinys galėjo būti tikėtinas tyrinėtojams, nes šalia šios vietos yra saugomas Kvietinių pilkapynas.
„Įdomu tik tai, kad šioje vietoje jokių ryškių pilkapių žymių matyti nebuvo. Archeologui pasisekė, kad jis tiesiai pataikė į buvusią pilkapio vietą. Buvo aptikta išlikusi urna su viduje sudegintais kaulais“, – apie radinį pasakojo specialistas.
Šiuo metu radinys restauruojamas Mažosios Lietuvos muziejuje.
Pasak mokslininko, priešistorinių laikų kapinynų liekanos Lietuvoje aptinkamos labai retai.
„Pirmojo tūkstantmečio prieš Kirstų laikotarpis yra menkai pažintas. Tokius kapus sunku datuoti, nes nerandama įkapių. Toks paprotys matyt buvo, kapai buvo deginami, o su įkapėmis nebuvo dedama metalinių ar kitokių daiktų“, – aiškino G.Zabiela.
Ši urna įdomi tuo, kad ji neįprastai didelė, pasak mokslininko, gal apie 30 cm.
„Paprastai tokio dydžio urnos nereikėdavo, užtekdavo kur kas mažesnių indų. Tai molinis indas, puoštas brūkšniais, sudarančiais savotišką ornamentą. O ir pačius pilkapius sunku atrasti, sovietmečiu daugybė vietų buvo paprasčiausiai užarta. Yra nedaug išlikusių duomenų apie pilkapius, jei nėra akmenų vainiko, sunku atpažinti. O tokios urnos Mažosios Lietuvos muziejus neturėjo“, – tikino G.Zabiela.
Panašūs radiniai buvo aptikti tik Lazdijų rajone ir Kernavėje.
G.Zabiela tikino, kad anuomet maistui naudojami moliniai indai nelabai skyrėsi nuo urnų.
„Vienas toks į ąsotį panašus indas buvo rastas šalia Kretingos esančiame Ėgliškių pilkapyne. Tačiau panašu, kad jis yra ne vietos meistrų gamintas, o atvežtas iš kitur. O panaudotas, kaip urna“, – aiškino mokslininkas.
Naujausias radinys aptiktas vos metro gylyje.
„Šią vasarą šiose vietose planuojami gana dideli kasinėjimai, jie apims kone 2 tūkst. kvadratinių metrų, todėl tikimės ir daugiau įdomių radinių“, – vylėsi G.Zabiela.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
M. Mažvydo bibliotekoje – paskutinė galimybė išvysti seniausią čia saugomą knygą „Postilė“1
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje sekmadienį paskutinė galimybė pamatyti žymaus lietuvių raštijos kūrėjo, Karaliaučiaus klebono Jono Bretkūno pamokslų rinkinį „Postilė“. ...
-
Trumpųjų filmų festivalyje – Kanados Pirmųjų Tautų kinas, VR filmų programa ir animacija suaugusiems
Sausio 15–21 dienomis Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių kino salėse bei prie namų kino ekranų susirinkusius žiūrovus iš žiemiško snaudulio žadins ryškus trumpametražis kinas, kadangi čia vyks 18-asis Vilniaus tr...
-
Kultūros viceministre dirbs Ingrida Veliutė, kanclere – Regina Jaskelevičienė3
Kultūros ministras Šarūnas Birutis į politinio pasitikėjimo komandą viceministre dirbti pakvietė menotyrininkę, paminklosaugininkę Ingridą Veliute, ministerijos kanclerės pareigas eis teisininkė Regina Jaskelevičienė. ...
-
Atverta paskutinė istorinė koplyčia
Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedroje bazilikoje tikintiesiems ir svečiams atverta paskutinė šios šventovės koplyčia – Valavičių (Karališkoji) koplyčia. Ji restauruota tikinčiųjų lė&...
-
Poetė Puišytė: skaidrinti ir gilinti
Lietuvių literatūros pasaulyje Aldonos Elenos Puišytės vardas neatsiejamas nuo kūrybos gelmės, jautrios dvasinės raiškos ir principingos gyvenimo pozicijos. Poetė, eseistė, vertėja, rezistencinio judėjimo dalyvė savo gyvenimą ir kūry...
-
Raudonas rašalas – tabu: gali prišaukti nelaimę2
Korėjiečių kultūroje raudonu rašalu šiukštu negalima rašyti kieno nors vardo. Tikima, kad tai atneša nelaimę. Korėjoje raudonas rašalas naudojamas tų žmonių vardams rašyti, kurie netrukus mirs arba jau ...
-
Nuaidėjo Kalėdinių giesmių festivalis
Įsimintinas 2024-ųjų pabaigos akcentas – Kalėdinių giesmių festivalis, įvykęs Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje. Čia koncertavo chorai ne tik iš Klaipėdos, bet ir iš kitų Lietuvos miestų. ...
-
Laiškas iš Ukrainos su linkėjimais ir Banksy atvirukais
Rašau jums antrąjį laišką iš Ukrainos. Kas per mėnesį įvyko naujo? Beveik nieko. Virš Ukrainos vis dar neskraido lėktuvai, tik raketos ir dronai. Vis dar lyja lietus, kartais pasninga, o kartais ir saulė pašviečia. B...
-
Žemaičių Kalvarijos kalnai: nemirštanti tradicija
Jei esi kilęs iš Žemaitijos ar bent lankęsis, buvęs joje per žmogaus laidotuves ar kitą gedulo akimirką, tikriausiai būsi girdėjęs Žemaičių Kalvarijos kalnus arba tiesiog Kalnus. Kalnai – tai senos Kristaus kančios istoriją pasakoja...
-
Lietuvos partizanų uniformos: nepriklausomybės tąsos ženklai5
Sovietinės okupacijos metais Lietuvos valstybingumo simboliai buvo naikinami ir trinami iš atminties. Dėvėti Lietuvos kariuomenės uniformą – garbė, atsakomybė ir pasididžiavimas savo valstybe, todėl šį Lietuvos valstybės simbol...