– UNICEF tyrimas parodė, kad lietuviai vaikai – patys nelaimingiausi Europoje. Kasmet Lietuvoje nusižudo dvi klasės vaikų. Ar nuoširdžiai manote, kad jiems gali parūpti vietoje mokyklos kobaltą kasantys bendraamžiai afrikiečiai? 

– Kaip bebūtų keista, Lietuvos mokykloms rūpi net tolimų šalių problemos. Mokiniai įsitraukia į paramos akcijas, skirtas padėti netgi Afrikos vaikams. Renkamos ne tik finansinės aukos, bet ir siunčiami žaidimai, žaislai, knygos. Tai lietuviams įdomi, nepažinta veikla. Kalbant apie smurtą, patyčias, savižudybes, valstybinė 2013-2022 m. švietimo strategija numato prevencinių programų diegimą ir veiklas, sprendžiant šiuos skaudulius.

– Ar Švietimo ir mokslo planuoja vykdyti tam tikras globaliojo švietimo iniciatyvas Lietuvoje artimiausiu metu? Pvz., inicijuoti diskusijas mokyklose aktualiomis pasaulio problemomis – migracijos krizės, klimato kaitos, skurdo mažinimo, visuomenių radikalėjimo, terorizmo?

– Tai jau daroma, tačiau ateityje numatome stiprinti šią veiklą, įgyvendindami įvairius projektus, pasitelkdami žiniasklaidą, įtraukdami savanorius.

– Ar reikia ugdyti globalųjį pilietiškumą? Jei taip, kokias priemones ministerija numato šiai sričiai? 

– Tarptautinis ISA tyrimas, kuris bus atliktas 2018 m., numato pamatuoti globalaus pilietiškumo kompetenciją ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Todėl jau dabar pradedame rengtis šiam tyrimui. Globalus švietimas yra svarbus, nes tai darnaus vystymosi švietimo dalis.

– Galime kalbėti apie globalųjį švietimą, tačiau kada bus tinkamai atsigręžta į švietimo pagalbą ikimokyklinio ugdymo įstaigose?

– Švietimo įstatyme 2003 m. patvirtintos švietimo pagalbos kryptys, kurios pirmiausia buvo sietinos su mokykla. Tačiau gyvenimas parodė, kad ne tik bendrojo ugdymo mokykloms, bet ir ikimokyklinio ugdymo įstaigoms tai labai svarbu. Praėjus dešimtmečiui, atsirado socialiniai pedagogai, specialieji pedagogai, psichologai ir kiti specialistai, reikalingi ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Galima pagirti Kauno miesto savivaldybę, taip pat kitas savivaldybes, kurios aktyviai steigė socialinių pedagogų pareigybes vaikų darželiuose.

– Ar, jūsų nuomone, Lietuvos gyventojai pakankamai ir įvairiapusiškai išprusę?

– Tikrai nereikėtų nuvertinti Lietuvos gyventojų. Jie iš tikrųjų yra išprusę ir pagal išsilavinimo lygį užima gana aukštą vietą tarp Europos šalių. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojų kompetencijos yra pakankamai aukštos, tačiau tie patys tyrimai atskleidžia, kad tų kompetencijų pritaikymas gyvenime nėra pakankamai geras. Todėl mums reikėtų atkreipti didesnį dėmesį į ugdymo kokybę, švietimo prieinamumą, technologinių žinių lavinimą ir pan.

Visą pokalbį su portalo svečiu galite skaityti čia.