– Man neaišku, kas yra globalus švietimas?

– Globalusis švietimas – tai aktyvus mokymo bei mokymosi procesas, kuriuo siekiama padėti asmeniui suprasti pasauliui kylančius iššūkius, jų priežastis, suvokti savo pasirinkimų poveikį globaliems procesams, įgalinti asmenį bei visuomenę imtis veiksmų bei aktyviai bendradarbiauti kuriant teisingesnį pasaulį, grindžiamą abipuse pagarba ir supratimu.

– Kokie jūsų argumentai žmonėms, manantiems, kad globalus švietimas kelia grėsmę vietiniam, tautiniam identitetui?

– Globalus švietimas nėra globalizacijos skatinimas, jo tikslas – ugdyti globaliojo pilietiškumo kompetencijas, kurios yra neatsiejama Lietuvos piliečio tapatybės dalis.

– Jokia paslaptis, kad ir ugdymo specialistai viena didžiausių kliūčių globaliam švietimui įvardija gają Lietuvoje problemą – stereotipinį mąstymą ir vertinimą. Švietimo programų galima prisikurti kiek tik norisi, bet kaip keisite mentalitetą?

– Norint įveikti šią problemą, per pedagogų rengimą numatyta didinti jų kompetenciją, taip pat vykdyti specialius mokymus pedagogams, įtraukti juos į projektinę veiklą.

– Kaip numatyta ugdyti pedagogų kompetencijas globalaus švietimo tema? Kokios motyvacijos kėlimo priemonės numatytos žmonėms, kurie jos nejaučia net dirbdami tiesioginį darbą?

– Mokytojų mokymai vyksta, tai viena pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sričių. Mokytojai ir mokiniai yra įtraukiami į įvairias projektines veiklas. Pavyzdžiui, lapkričio 12-20 d. Lietuvoje ir kitose Europos šalyse vyksta Globaliojo švietimo savaitė. Šių metų tema – "Veikime išvien už taikų pasaulį". Siekiant atkreipti dėmesį į vis dar pasaulyje vykstančius karinius konfliktus, prievartą ir teroristinius išpuolius, bandoma skatinti jaunąją kartą suvokti taikos išsaugojimo svarbą, siūlyti savo būdus, kaip vaikai ir jaunimas galėtų prisidėti prie taikos išsaugojimo. Mokytojai per vaikų ir jaunimo veiklą taip pat įsitraukia. Mokytojams ši veikla suteikia pranašumų vykdant jų atestaciją.

– Globalus švietimas – žingsnis į ateitį, bet ar jis įmanomas, kai absoliuti dauguma Lietuvos ugdymo įstaigų paramstytos senąja santvarka, puikias Suomijos ar kt. švietimo idėjas palaikant tik popieriuose?

– Suomijos pavyzdys iš tiesų siektinas ir Lietuvai. Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija yra patvirtinusi Geros mokyklos koncepciją. Gera mokykla – pamatinėmis humanistinėmis vertybėmis ugdymą grindžianti, prasmės, atradimų ir asmens ugdymo(si) sėkmės siekianti mokykla, kuri savo veikloje vadovaujasi mokyklos bendruomenės susitarimais ir mokymusi. Ši koncepcija buvo rengiama apie dešimtmetį, ieškant geriausio kelio mokyklai. Ji buvo kuriama kartus su mokytojais, mokiniais, jų tėvais. Tikimasi, kad tai bus pagrindas pereinant į geresnę švietimo kokybę, santykius bendruomenėje, šiuolaikinio mokymosi būdus.