„Nusikaltimas šioje vietoje įvykdytas prieš 33 metus turėjo pademonstruoti okupantų galią, tačiau mes jį per amžius atminsime, kaip griūvančios imperijos bejėgystės ženklą. Medininkų tragedija dar kartą apnuogino nusikalstamos sovietinės santvarkos esmę“, – prie Medininkų memorialo susirinkusiems žmonėms trečiadienį sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

„Beginklių žmonių žudynės ryto prieblandoje parodė menkumą režimo, kuris dienos šviesos vengė kaip akistatos su tiesa ir galiausiai neišvengiamai pralaimėjo. Tai, kaip Ukrainai, tikiu, pralaimės dabartinis Rusijos režimas, išaugintas pavojingos nostalgijos ir jėgos kulto dirvoje“, – kalbėjo jis.

Su pirmąja ponia gėlių prie atminimo vietos padėjęs šalies vadovas pabrėžė, jog ukrainiečiams ginantis nuo Rusijos agresijos dar svarbesnis ir brangesnis tampa Lietuvos Laisvės gynėjų palikimas.

Trečiadienį sukako 33-ieji metai, kai 1991 metų ankstų vidurvasario rytą Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, Medininkų poste, Rygos sovietinės ypatingosios paskirties milicijos rinktinės (OMON) smogikai užpuolė pasienio darbuotojus.

„Žvelgiant iš šiandienos perspektyvos – akivaizdu, kad šis kraupus teroristinis aktas, likus trims savaitėms iki pučo Maskvoje, buvo vienas iš paskutinių desperatiškų imperijos mėginimų išprovokuoti atsakomuosius veiksmus“, – minėjime kalbėjo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Pasak parlamento vadovės, daugiau kaip prieš tris dešimtmečius subyrėjusi imperija vėl bando atgimti, įtvirtinti savo galybę, o to kruviniausias ir iškalbingiausias pavyzdys – karas prieš Ukrainą.

Premjerė Ingrida Šimonytė taip pat pastebėjo, jog okupantai šūviais tuomet bandė įbauginti, lygiai taip pat, kaip šiandien siekia įbauginti Ukrainos gyventojus raketomis griaudami daugiabučius, ligonines, mokyklas ir taikius gyvenimus.

„Per 33-ejus metus nuo Medininkų tragedijos Lietuva labai sustiprėjo. Tai tik dar kartą patvirtina, kad čia žuvusių žmonių auka tikrai nebuvo beprasmė. Deja, tuo pačiu metu gerokai padidėjo ir Kremliaus agresyvumas. Ir vėl gyvename įvairiausių grėsmių akivaizdoje, tačiau agresorius žino, kaip sustiprėjo ir stiprėja mūsų krašto apsauga, mūsų institucijos, mūsų pilietinė visuomenė ir mūsų ryžtas“, – sakė ministrė pirmininkė.

Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis pažymėjo, kad Lietuvoje buvo „sovietų velniavos pradžia, o Ukrainoje pabaiga“.

„Didėjančio nuosmukio kelias eina ir per Medininkų bylą. Mes galime nuolat įkyriai priminti ją, kaip pavyzdį, šunkeliuose į žmonijos pražūtį. Primindami vieni kitiems, būsime bent mažiau kalti negu tie jau 33 metus ausis užsikimšę storuliai. Kviečiu laikytis nuostatos, kad čia buvo pralietas visų teisingesnio pasaulio gynėjų kraujas. Nulenkdami galvas Medininkuose stovime teisingesnio pasaulio pusėje“, – sakė jis.

Per omonininkų išpuolį buvo nušauti septyni muitinės, policijos ir pasienio pareigūnai bei vienas sunkiai sužeistas. Nužudyti Mindaugas Balavakas, Algimantas Juozakas, Juozas Janonis, Algirdas Kazlauskas, Antanas Musteikis, Stanislovas Orlavičius ir Ričardas Rabavičius.

Išgelbėti pavyko vienintelio sunkiai sužeisto muitinės pareigūno Tomo Šerno gyvybę.

„Atsiminti apie savo ateitį. Jūs norite gyventi laisvai, norite turėti Europą, reikia dėti pastangas, o Medininkai yra tik viena stotelė“, – kalbėjo T. Šernas, paklaustas ką žmonės turėtu prisiminti praėjus 33 metams nuo žudynių.

Dėl Medininkų žudynių nuteistas ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka buvęs OMON milicininkas Konstantinas Michailovas.

Dar tris omonininkus – Andrejų Laktionovą, Česlavą Mlyniką ir Aleksandrą Ryžovą – Lietuvos teismai griežčiausia bausme nuteisė už akių, nes Rusija atsisako juos išduoti.