- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva – šalis, kur žmonės daug tuokiasi ir dažnai skiriasi. Tačiau, atrodo, jog Lietuvoje mažėja besiskiriančių porų, praneša LNK.
Plačiau situaciją pakomentavo Lietuvos socialinių mokslų centro sociologijos instituto profesorė Aušra Maslauskaitė.
– Ar turime, kuo pasidžiaugti, žiūrint į skaičius?
– Galime santūriai džiaugtis. Visada džiugu, kai tokie rodikliai mažėja. Per paskutinius dešimt metų matome tą stabilų ištuokų rodiklių sumažėjimą. Tai yra gera tendencija atsižvelgiant į tai, kad daugiau nei pusę šimto metų buvome labai besiskirianti visuomenė – buvome lyderiai tarp Europos šalių.
– Kodėl buvome vieni pirmaujančių?
Galime sakyti, kad dar esame ta visuomenė, kuri gausiai tuokiasi ir gausiai skiriasi.
– Tam tikra prasme paveldėjome tas ištuokas iš sovietmečio. Jau sovietmetyje buvome labai gausiai besituokiantys. Tas suminis ištuokų rodiklis, kuris dabar rodo, kad maždaug apie trečdalis santuokų turi galimybę iširti, buvo panašus ir sovietmečiu. Vėliau, 1990-ųjų pradžioje, tas skaičius šiek tiek sumažėjo, paskui vėl augo.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Per karantiną visiems atrodė, kad leidžiant daugiau laiko namuose, žmonės daugiau pyksis, skirsis. Bet nutiko atvirkščiai?
– Demografų tai nestebina. Kai visuomenėje yra kažkoks sunkmetis, ekonominis nuosmukis, daug nestabilumo, žmonės yra linkę nesiskirti, nepaisant to, kad konfliktų, įtampos gali būti žymiai daugiau.
Nors pagrindo skyryboms yra daugiau, žmonės rečiau realizuoja tą savo vidinį poreikį skyryboms. Jie atsižvelgia ir į tai, kad išorėje jau yra pakankamai daug nesaugumo. O ištuoka visada yra labai susijusi su labai reikšmingais, dramatiškais gyvenimo pasikeitimais tiek moteriai, tiek vyrui, tiek vaikams. Žmonės vengia arba atideda tą sprendimą. Tą mes matėme ir 1999 metais, kai buvo Rusijos ekonominė krizė, ir 2008 metais, kai buvo ekonominė krizė Lietuvoje. Tais metais ištuokų skaičiai šiek tiek sumažėja, vėliau jie vėl padidėja.
– Žiūrint į Europos kontekstą ir kaimynines šalis, kaip mes atrodome?
– Lietuva visuomet buvo tarp lyderių Europos Sąjungoje. Galime sakyti, kad dar esame ta visuomenė, kuri gausiai tuokiasi ir gausiai skiriasi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
NSGK nariai kritiški Biručio idėjoms dėl krašto apsaugos lėšų panaudojimo: skamba labai keistai
Kultūros ministrui Šarūnui Biručiui prakalbus, jog dalis didinamo gynybos finansavimo galėtų būti skiriama ugdyti piliečių atsparumą dezinformacijai, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai tokias idėjas sutinka kriti&scar...
-
Pažeidus dar vieną kabelį Baltijos jūroje, ministrė akcentuoja papildomų priemonių poreikį
Baltijos jūroje sekmadienį pažeidus dar vieną kabelį, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako įžvelgianti papildomų priemonių poreikį siekiant užtikrinti didesnį saugumą ir efektyvesnį bendradarbiavimą tarp regiono &scaro...
-
Dėmesio, kauniečiai: pasitikrinkite adresą
Kaune gyvena apie 16 tūkst. gyventojų, kurių deklaruotos gyvenamosios vietos adresas nėra tikslus. ...
-
Netikėti tyrimo rezultatai: penktadalis lietuvių turi polinkį į modernią priklausomybę
Netikėti tyrimo rezultatai – daugiau nei penktadaliui lietuvių būdingas perteklinis socialinių tinklų naudojimas, o tai specialistai sieja ir su emociniu atsparumu. Anot tyrėjų, Lietuvoje nerimo sutrikimų ir depresijos riziką patiriančių suaug...
-
Prikaupėte saldumynų – pasisaugokite vieno dalyko: dabar itin palankus metas
Jeigu per šventes gavote dovanų saldumynų ir juos pasidėjote į spintelę, prieš valgydami, atidžiai apžiūrėkite. Specialistai perspėja, dabar itin palankus metas maistinėms kandžių lervoms veistis. ...
-
Svarbiausi klausimai ir atsakymai apie viešojo transporto bilietų kainas sostinėje
Trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybės tarybai bus teikiamas siūlymas keisti miesto viešojo transporto bilietų kainas, kurios nesikeitė nuo 2013 m. Jei taryba pritars klausimo pateikimui, tolimesni kainodaros svarstymai vyks komitetuose ir kitam...
-
Teismas atmetė Valstybinės kalbos inspekcijos skundą dėl lenkiškų lentelių Vilniaus rajone
Regionų administracinis teismas atmetė Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) skundą dėl viešųjų užrašų lenkų kalba Vilniaus rajone. ...
-
Benkunskas: sprendimai dėl Vilniaus sporto rūmų yra finalinėse stadijose
Sostinės meras Valdas Benkunskas sako, kad sprendimo dėl memorialo žydams įkūrimo Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose galima tikėtis artimiausiu metu. ...
-
Urnoms nebeliko vietos: skatina mirusiųjų pelenus pasilikti namuose
Panevėžio kolumbariumuose nebeliko urnoms nė vienos vietos. Todėl savivaldybė skuba ieškoti pinigų naujam, nors šių metų biudžetas to nenumatė. Teigiama, kad nišos ištirpo ir dėl to, kad emigrantai vis dažniau išk...
-
Seniausio Lietuvos žirgyno likimas: rado atsakymą, kas kaltas dėl uždarymo
Seniausias ir didžiausias šalies žirgynas išgyvena sunkius laikus. Vilniaus rajone, Riešėje, įsikūręs padalinys, planuoja nutraukti veiklą. Žemės ūkio ministerijos valdomas žirgynas jau dešimtmetį dirba nuostolingai. Nau...