Didžiausias pavojus – alkoholis

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, paskendimai yra trečioje vietoje tarp visų atsitiktinių mirties priežasčių pasaulyje. Nors tai yra mirtys, kurių galima išvengti.

Vienas iš pagrindinių atsitiktinių paskendimų rizikos veiksnių yra alkoholio vartojimas prie vandens telkinių. Maudytis apsvaigus nuo alkoholinių gėrimų yra labai pavojinga, nes tokios būsenos žmogaus koordinacija, reakcija ir aplinkos pojūtis yra sutrikę. Žmogus gali nejausti šalčio, nesuvokti gylio ir atstumo – dėl visų šių padarinių padidėja rizika paskęsti.

Dar viena skendimų priežastis – plaukimo įgūdžių stoka. Nemokantiems plaukti rekomenduojama maudytis kuo arčiau kranto ar prieplaukos. Svarbiausia, kad nemokantys plaukti maudytųsi tokiame vandens gylyje, kuriame kojomis siekia dugną. Būtina atsiminti, kad prie vandens esantys mažamečiai vaikai negali likti be priežiūros, net jei ir moka plaukti.

Gali sustoti širdis

Dar viena gana dažna paskendimo priežastis, kurią labai svarbu paminėti, – neretai vandenyje ištinka staigi širdinė mirtis.

Vandens telkiniuose sustoti širdis gali dėl kelių priežasčių. Viena iš jų – gyvybei grėsmingas sutrikęs ritmas dėl atsako į šalčio šoką. Šaltam vandeniui kontaktuojant su žmogaus veidu ir sulaikius kvėpavimą ilgesniam laikui, retėja širdies susitraukimų dažnis, blogėja širdies funkcija. Taip žmogaus organizmas taupo deguonies atsargas panėrimo metu, tačiau esantiems rizikos grupėje tai gali būti mirtinai pavojinga. Panėrus ir vandeniui atsitiktinai patekus į kvėpavimo takus gali įvykti ir gerklų spazmai, žmogus nebegali pakankamai įkvėpti, ima trūkti deguonies kraujyje ir gali sustoti širdis.

Norint išvengti staigios širdinės mirties vandens telkiniuose, kardiologai rekomenduoja visų pirma prie vandens telkinių vengti vartoti alkoholinių gėrimų. Alkoholis ir po jo suskaidymo organizme liekančios toksiškos medžiagos (metabolitai) gali sukelti gyvybei grėsmingų ritmo sutrikimų.

Nereikėtų eiti į vandenį, jei šalia nėra kitų žmonių, neplaukti toli nuo kranto. Pernelyg didelis fizinis krūvis, toks kaip ilgų nuotolių plaukimas, žmonėms, turintiems rizikos veiksnių ar jau sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, gali sukelti staigią širdinę mirtį.

Tai, kad tėvelis stovės ant kranto, visiškai nereiškia, jog vaikas bus saugus vandenyje.

Patariama vengti drastiškų kūno temperatūros pokyčių. Staigūs temperatūrų pokyčiai – šaltas ežeras po karštos pirties – gali išprovokuoti širdies ritmo sutrikimų, neretai kainuojančių gyvybę.

Dėmesys – vaikų saugumui

Vaikų ir suaugusiųjų plaukimo trenerio Dominyko Spudvilo teigimu, mokyti vaikus plaukti gali kiekvienas, kuris supranta, kaip tą daryti. Yra tam tikri žingsniai, kuriuos palaipsniui reikia pereiti. Kai tėveliai bando mokyti vaiką taip, kaip jie supranta, paskui labai sunku išmokyti vaiką plaukti taisyklingai. Tad geriau, kai tą daro žmogus, kuris supranta. "Tarkime, mokant anglų kalbą, galima ir kitą kažko išmokyti, bet anglų kalbos mokytojas tai padarys geriau. Tad, jeigu tik yra galimybė, geriau tai patikėti profesionaliems plaukimo treneriams", – sako D.Spudvilas.

Paklaustas, ką patartų tėvams, išleidžiantiems vaikus vasarą pramogauti prie vandens telkinių, treneris pirmiausia ragina suaugusiuosius galvoti apie vaikų saugumą. Anot jo, tai, kad tėvelis stovės ant kranto, visiškai nereiškia, jog vaikas bus saugus vandenyje. Daug priklauso ir nuo to, ar vaiką prižiūrintis asmuo moka plaukti, ar jis galėtų pagelbėti kilus kažkokių problemų.

"Prieš leidžiant vaikams vieniems maudytis, visada reikia įvertinti situaciją – ar žmogus, kuris yra atsakingas už vaiką, sugebės jam padėti. Būna, kad močiutės prižiūri vaikus. Ar nesibaigtų maudynės dar didesne tragedija, jeigu močiutė mėgintų išgelbėti skęstantį vaiką? Visada reikia realiai įsivertinti ir pasverti rizikas", – sako plaukikas. Jis taip pat ragina tėvus atkreipti dėmesį, kur vaikas eina maudytis ir su kuo.

Vienas svarbiausių trenerio patarimų tiek vaikams, tiek visiems atostogaujantiems – kilus problemų stengtis nepanikuoti, kad išnaudotumėte kuo mažiau jėgų, o atsipalaiduoti, išsitiesti paviršiuje iškišus tik veidą iš vandens ir gulėti. Vanduo visada kelia žmogų į paviršių, tad nusiraminus tai padaryti neturėtų būti sunku. O tada jau, gulint ant nugaros, galima mėginti šauktis pagalbos ar savo jėgomis po truputį judėti link kranto.

Pripučiamas priemones – gelbėjimosi ratą ar ant rankų dedamus sparnelius, kurie neleidžia nugrimzti, – vaikams maudantis patartina naudoti kaip saugumo priemones. Tačiau vaikus reikėtų ypač saugoti tuose vandens telkiniuose, kur yra srovės, kad jų nenuneštų tolyn.

Elkitės saugiai

Plaukiokite tik iki gylį ribojančių plūdurų – atkreipkite dėmesį į paplūdimyje esančius perspėjimo ženklus ir įspėjamąsias vėliavas.

Maudykitės tik gelbėtojų prižiūrimose vietose – jei pradėsite skęsti, šalia esantis žmogus gali padėti.

Maudykitės tik šviesiu paros metu.

Maudykitės tik būdami blaivūs – apsvaigęs žmogus neadekvačiai reaguoja į aplinką ir pervertina savo galimybes.

Į nepažįstamą ar seklų vandens telkinį iš pradžių briskite, o ne nerkite ar šokite. Nėrimas į vandenį galva į priekį yra viena dažniausių galvos ir kaklo traumų priežasčių.

Įkaitę saulėje nešokite į vandenį staiga, pirmiausia apsišlakstykite – staiga panardinus į vandenį įkaitusį kūną, raumenis gali sutraukti mėšlungis.

Vandenyje mėšlungiui sutraukus raumenis stenkitės nepanikuoti – net ir tada galima valdyti galūnę bei, įtempus raumenį, parplaukti į krantą.