Lietuvos pirmininkavimo ES svarbiausi energetikos prioritetai – iki 2014 m. padėti ES vidaus rinkos kūrimo pamatus, stiprinti išorines energetikos kryptis. Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius taip pat užsiminė apie Lietuvos planus.

Sieks sutarimo

Briuselyje per Europos Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto (ITRE) posėdį ministras pabrėžė, kad bendros ES energijos vidaus rinkos užbaigimas iki 2014 m. yra pagrindinis prioritetas. Esą bus siekiama, kad ES įvertintų pažangą kuriant vidaus rinką dar iki gruodžio ir tai bus viena iš priemonių įgyvendinant ES užsibrėžtus klimato bei energetikos tikslus iki 2020 m.

J.Neverovičius kaip antrąjį tikslą įvardijo būtinybę siekti užtikrinti pasaulio energetikos rinkų stabilumą.

"Energetikos politikos išorinės dimensijos – antrasis mūsų prioritetas. Mums reikia stabilių pasaulio rinkų, kad užtikrintumėme Europos saugumą <...>. Tai sustiprintų mūsų derybines pozicijas, kad tiek ES, tiek ne ES įmonės turėtų bendras žaidimo taisykles", – programos pristatyme akcentavo J.Neverovičius.

Ministras skyrė dėmesio ir atsinaujinančiai energijai – jis priminė, jog ką tik pirmininkavimą ES baigusi Airija pasiekė pažangą derantis dėl Netiesioginio žemės paskirties keitimo direktyvos, naudingos biokuro gamintojams.

"Dabar svarbus laikas mūsų bendroms diskusijoms. Tampa akivaizdu, kad trys institucijos – Europos Parlamentas, ES Taryba ir Europos Komisija, – viena vertus, kartu siekia skatinti pažangiųjų biodegalų gamybą ir taip sumažinti aplinkai bei žmogui kenksmingą jų gamybos šalutinį poveikį, kita vertus, siekia išlaikyti aiškias investavimo perspektyvas ir ES atsinaujinančių energijos išteklių tikslų pasiekiamumą. Pirmininkaudama Lietuva sieks sutarimo su Europos Parlamentu, kad ši dosjė būtų užbaigta" – ITRE komiteto atstovams sakė J.Neverovičius.

Kalbėdamas apie branduolinės energetikos klausimus J.Neverovičius paminėjo 2009 m. Direktyvos dėl branduolinės saugos peržiūrą, kuri bus vienas svarbiausių klausimų branduolinės energetikos srityje.

Komisijos nariai, tarp kurių – ir buvęs Europos Parlamento prezidentas Jerzy Buzekas, J.Neverovičiui daugiausia klausimų turėjo dėl to, kaip konkrečiai pavyks užtikrinti Europos Tarybos ir Europos Parlamento bendradarbiavimą priimant Energetinio saugumo strategiją, taip pat Rusijos energetikos įmonėms ne itin patinkantį 3-iąjį energetikos paketą Baltijos valstybėse. Taip pat klausta, kokius svarbiausius Europos energetikos tikslus Lietuvos energetikos ministras mato žvelgdamas į laikotarpį iki 2030-ųjų. Atkreiptas dėmesys ir į elektros energijos importo, taip pat dujų importo iš Rusijos problemas.

Po posėdžio žurnalistų paklaustas, kurie klausimai buvo sunkiausi, ministras neišskyrė nė vieno ir tvirtino, kad visi jie buvo svarbūs. J.Neverovičius pažadėjo įvertinti išsakytas pastabas dėl pasenusios dujų kainų susiejimo su naftos kainomis metodikos, taip pat dėl galimybės nepirkti elektros energijos iš valstybių, kurios nesilaiko saugumo standartų.

"Šis klausimas ypač aktualus Lietuvai, šalia kurios sienos vystomi branduolinės energetikos projektai, dėl rimtų saugumo ir jo taikymo standartų klausimų, tad ES branduolinės saugos reikalai neturi baigtis ties ES išorės siena – būtina siekti, kad tie standartai būtų taikomi ten, kur elektra gaminama tiekti į ES", – pareiškė J.Neverovičius.

Išaiškės rudenį

Paklaustas, kaip juda derybos su Latvija ir Estija dėl Visagino atominės elektrinės statybų, jis tvirtino informavęs premjerą Algirdą Butkevičių dėl nuveiktų darbų.

"Trumpai galima pasakyti, kad po visų susitikimų su įmonėmis, ministrais, ministrais pirmininkais sutarta dėl projekto bendro ekonominio įvertinimo, tie darbai vyksta – rudenį esame įpareigoti pateikti galutinį sprendimą, ką toliau darysime", – pažadėjo ministras.

J.Neverovičiui teko išklausyti ir pastebėjimų dėl importuojamų iš Rusijos dujų keliamų problemų nesant konkurencijos. Dienraščiui jis užsiminė, kad ir dėl diskusijų keliančios skalūnų dujų žvalgybos Lietuva sutartį su "Chevron" gali pasirašyti dar šiemet.

"Klaipėdoje atsiras suskystintųjų dujų terminalas, kuris kitų metų pabaigoje turėtų būti užbaigtas. Kalbant apie regioną – kalbame su Komisija, su Latvija, Lenkija, Estija, Suomija, kad turi atsirasti bendra regioninės infrastruktūros schema. Dėl skalūnų žvalgybos – klausimas susijęs su diskusija, kuri vyksta Seime: vienas įstatymas, kad būtų numatytas poveikio aplinkai vertinimas išgaunant dujas, yra patobulintas. Manau, kad procesas judės į priekį, – manau, šiemet sutarties pasirašymas galėtų įvykti", – pareiškė jis.