„Statistika liūdniausia Europoje, Lietuvoje daugiau nei 50 proc. mokytojų amžiaus vidurkis yra daugiau nei 50 metų. Vyriausias Lietuvoje dirbantis mokytojas yra 87 metų“, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė J. Petrauskienė.

Anot jos, „jokiu būdu nereikia sakyt, kad vyresnis mokytojas kažkoks prastesnis mokytojas, jokiu būdu taip nėra“, bet tai, kad į sistemą neateina jaunų mokytojų – didžiulė problema.

„Neateina nauji, jauni, ir tokių ateinančių turime mažiausiai iš visų Europos Sąjungos šalių. Mokytojų iki trisdešimties metų mes turime 4 procentus, tai rodo, kad sistema neatsinaujina“, – kalbėjo ministrė.

Anot jos, jau šiuo metu trūksta ikimokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojų, per kelerius metus pritrūks gamtos mokslų mokytojų. Ministrė tikina, jog į tokią statistiką atsižvelgta šiemet skelbiant priėmimą į pedagogines studijas.

Kartu J. Petrauskienė teigė, kad siekiant stiprinti mokytojo profesiją reikia ne tik valstybės indėlio, bet ir palaikančio bendruomenės požiūrio.

„Valstybė gali stiprinti mokytojų rengimą, nuosekliai kelti atlyginimus, ir tie žingsniai daromi, ir etatinis mokytojų apmokėjimas sietinas su tuo. Bet jei mes būdami tėvai negerbsime mokytojų, negerbsime šios profesijos, jos svarbos, ir transliuosime tai savo vaikams, (tai darys neigiamą įtaką – BNS), tai irgi labai didelis ir svarbus faktorius“, – kalbėjo J. Petrauskienė.

Trečiadienį Švietimo ir mokslo ministerijai pristačius apžvalgą apie padėtį šalies mokyklose paaiškėjo, kad švietimo kokybės atotrūkis skirtingose savivaldybėse yra didžiulis: daugiau kaip pusėje šalies savivaldybių kas penktas dešimtokas nepasiekia net patenkinamo matematikos lygio.

Anot apžvalgos, pernai tokiais prastais matematikos rezultatais pasižymėjo Elektrėnų, Birštono, Akmenės, Švenčionių, Ignalinos rajonų mokyklos. Tuo metu geriausiais matematikos rezultatais pasižymėjo Kauno ir Panevėžio miestų, Visagino, Palangos, Rietavo, Jonavos rajono dešimtokai – šiose savivaldybėse patenkinamo lygmens nepasiekė ne daugiau kaip 10 proc. mokinių.

18 savivaldybių visi arba beveik visi mokiniai pernai per pagrindinio ugdymo pasiekimų tikrinimą pasiekė lietuvių kalbos pagrindinį lygį. Prastesni rezultatai buvo Rokiškio, Ignalinos, Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose: pagrindinio lygmens nepasiekė 10-12 proc. visų dešimtokų.

Ministerijos parengtoje apžvalgoje taip pat pažymima, kad kaimo vaikams pasivyti Vilniaus bendraamžių pasiekimų vidurkį prireiktų daugiau kaip dvejų papildomų mokslo metų.