Ministras savo „Facebook“ paskyroje nurodė, kad šiuo metu peržiūrimos užduočių vertinimo instrukcijos ir koreguojami principai, kurie leido mokinių žinias vertinti subjektyviai griežčiau. Taip pat, anot jo, papildomai peržiūrimos likusio trečdalio tarpinių patikrinimų užduotys, tikrinant, ar jose nėra palikta neatitikimų.

Kaip pranešta ir anksčiau, visiems tarpiniams patikrinimams formuojama antra užduočių vertinimo grandis – komisijos. Be to, mokiniams, išlaikiusiems tarpinius patikrinimus, pateikiamas preliminarus vertinimas, kuris dar gali keistis, priklausomai nuo komisijos išvadų – pažymima, kad rezultatas gali tik gerėti.

„Įvertinant tarpinių patikrinimų patirtį, papildomi recenzentai įtraukiami vertinti valstybinių brandos egzaminų užduotis“, – punktus vardijo ministras.

„Parengtos rekomendacijos mokykloms dėl kalbėjimo patikrinimo Lietuvių kalbos ir literatūros tarpiniame patikrinime. Jei įmanoma, jis gali startuoti ne anksčiau kaip 9 val.“ – tęsė jis, pridurdamas, kad mokykloms rekomenduojama tarpinių patikrinimų dienomis nerengti kontrolinių darbų ar kitų atsiskaitymų.

G. Jakštas taip pat nurodė, kad neatvykusiems į tarpinį patikrinimą yra suteikiama galimybė atvykti į antrą patikrinimo bandymą. Galimybę du kartus įsivertinti žinias tarpiniuose patikrinimuose turės ir dabartiniai dešimtų klasių mokiniai.

Galiausiai, ministras priminė, kad netrukus bus pradėtos diskusijos, kada vienuoliktokai galėtų turėti tarpinių patikrinimų perlaikymus. Anot jo, svarstomi keli variantai – atlikti patikrinimus kompiuteriu iki Šv. Kalėdų arba su kitų metų vienuoliktokais. Taip pat svarstoma tokius perlaikymus rengti kartu su pagrindine valstybinių brandos egzaminų sesija, tačiau tada užduotys būtų atliekamos įprasta tvarka, ne elektroniniu būdu.

Matome, kad silpnoji proceso grandis – užduotys. 

„Matome, kad silpnoji proceso grandis – užduotys. Užduočių rengimo problemos nesprendžia faktas, kad užduotis rengia ir jas tikrina kompetentingi mokytojai, nes pačioje bendruomenėje nėra sutarimo, kas yra geros užduoties standartas, o tai lemia, kad po kiekvienų patikrinimų kyla tiek objektyvi kritika, tiek emocija grįstas pasipiktinimas užduočių kokybe“, – jau anksčiau įvardintas problemas priminė G. Jakštas.

Ministras pastebėjo, kad problemų kilo ne tik su tarpinių patikrinimų užduotimis, bet ir intensyviu jų grafiku.

„Tarpinių patikrinimų grafikas daliai mokinių ir mokyklų yra per sunkus. Šiandien negalime statistiškai reikšmingai apibendrinti, kokia bendruomenės dalis patiria savo galimybėms per didelius sunkumus vykdyti tarpinius patikrinimus numatytu ritmu, tačiau ir žinomų epizodų pakanka, kad korekcijos nacionaliniu mastu būtų daromos taip, kad atlieptų dalies bendruomenės galimybes“, –  pripažino jis.

Visgi, švietimo ministras pasidžiaugė, kad tarpinių patikrinimų rezultatai rodo teigiamas tendencijas – šiuose patikrinimuose dalyvauja daugiau mokinių, jų įvertinimai gerėja.

ELTA primena, kad prasidėjus tarpiniams patikrinimams kilo pasipiktinimo banga dėl netinkamai parengtų užduočių. Reaguodamas į kritiką, švietimo, sporto ir mokslo ministras Gintautas Jakštas pavedė atlikti ekspertinius vertinimus dėl matematikos ir fizikos žinių patikrinimų.

Visgi, ŠMSM vadovybei paskelbus, kad nebus atsitraukta nuo nepasitenkinimą sukėlusių moksleivių tarpinių patikrinimų, Seimo opozicijos atstovai ėmė svarstyti apie interpeliaciją G. Jakštui. Nepasitenkinimą ministro darbu išreiškė ir prezidentas Gitanas Nausėda, pareiškęs, jog padarė klaidą, paskirdamas jį į šias pareigas.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė praėjusią savaitę gavusi G. Jakšto atsistatydinimo raštą, tačiau jo netenkinusi.

Tarpiniuose vienuoliktokų patikrinimuose šiemet dalyvaus daugiau nei 26 tūkst. moksleivių. Jie bus vykdomi nuo kovo 5 dienos iki balandžio 5 dienos, išskyrus chemijos ir istorijos atsiskaitymus, kurie vyks gegužės 6 ir 7 dienomis.