Mokslas ne apie vyžas

Vieniems svajojant apie advokato mantiją, antriems – apie mediko chalatą, tretiems – apie ekonomisto kėdę ar kitą geidžiamą ir dosnią specialybę, dalis abiturientų kartais nustebindavo savo nepopuliariu pasirinkimu – etnologijos studijomis.

"Tyrinėsi kaimo kultūrą?" – išgirdusieji vaikų, anūkų ar tolimų giminaičių sprendimą ir nesuvokiantieji, kad etnologija – tai ne tik klumpės ar mediniai vežimo ratai, iš nuostabos išpūsdavo akis.

Iš tiesų etnologija apima kur kas daugiau, nei įsivaizduojame. Mitais apipintas mokslas gvildena kultūrą, istoriją ir kalbą. Todėl besimokydamas ir tirdamas tiek šiuolaikinius, tiek tradicinius kultūros reiškinius kiekvienas galėdavo nesunkiai atrasti sau artimą sritį.

"Etnologijos studijų nauda?" – jei savęs to paklausėte, atlikite nedidelį žinių patikrinimą.

Ar galite pasakyti, kodėl prieš važiuojant į bažnyčią, jaunosios motina jaunikiui, visiems pabroliams, piršliui ir muzikantams įteikdavo mažas skareles su rūtos šakele? Kada žmogaus kūną papuošė pirmieji piešiniai, kuriuos dabar vadiname tatuiruotėmis? Kas buvo hipių subkultūros pradininkai Lietuvoje ir pasaulyje? Jei vis dar sukate galvas ieškodami atsakymų į šiuos klausimus, veikiausiai etnologijos studijos jums nepakenktų ir dabar. Tiesa, to padaryti jau negalėsite.

Netilpo į sąrašą

1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę etnologijos studijos buvo intensyviai plėtojamos Vytauto Didžiojo ir kituose šalies universitetuose.

Deja, pernai šis dalykas išbrauktas iš Lietuvos aukštojo mokslo registro. Etninės kultūros disciplinos universitetuose paliktos tik kaip laisvai pasirenkami bendrųjų universitetinių studijų dalykai.

"Etnologijos išbraukimas iš studijų krypčių nemaloniai primena sovietinius metus, kai etnologijai nebuvo vietos daugelyje aukštųjų mokyklų, nes kultūros paveldo tyrimai nebuvo vertinami. Be to, atsisakiusi etnologijos studijų, Lietuva pažeidžia savo pačios ratifikuotą UNESCO nematerialaus paveldo konvenciją", – kreipimesi, adresuotame švietimo sistemos sergėtojams ir kitiems aukštiems šalies pareigūnams, savo mintis dėliojo akademinės bendruomenės sunkiasvoriai: žinoma etnologė Gražina Kadžytė, lektorė, socialinių mokslų daktarė Rasa Pakeltienė, profesorius Gintautas Mažeikis, istorikė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė Irena Regina Merkienė ir kt.

Etnologijos išbraukimas iš studijų krypčių nemaloniai primena sovietinius metus, kai etnologijai nebuvo vietos daugelyje aukštųjų mokyklų, nes kultūros paveldo tyrimai nebuvo vertinami.

Išdėstę argumentus, kodėl etnologija privalo būti sugrąžinta į mokslo krypčių sąrašą, kreipimosi autoriai darsyk pabrėžė, kad atsisakius minėtosios studijų krypties šalis praras ne tik etnologijos ir etninės kultūros specialistus, bet ir paties mokslo įdirbį.

Ragina būti drąsius

"Turime seną ir labai įdomią kultūrą, kurios niekas kitas taip gerai nesupras bei nuodugniai netyrinės, kaip mes patys. Etnologijos studijos yra Lietuvos tapatybės dalis, – akademinės bendruomenės šviesuliams antrino Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Istorijos katedros profesorius Jonas Vaičenonis, kurio vardas ir pavardė atsidūrė kone 200 bendraminčių eilėje kreipimosi gale.

Profesorius, humanitarinių mokslų daktaras įsitikinęs, kad keičiant mokslo krypčių sąrašus etnologija iš jų buvo išmesta nepasvertai ir nepamatuotai.

"Prieš kokius penkerius ar šešerius metus sąrašas buvo kur kas platesnis. Vėliau vos ne pieštuku perbrauktas. Tokia nuolatinė kaita mums visiems ne į naudą", – šlubuojančiai švietimo sistemai vaistų ieškojo profesorius.

J.Vaičenonis baiminosi, kad mokslas, kurio tikslas yra plėsti jaunimo akiratį, ateityje neatimtų iš studentų galimybės gilintis į savo etninės kultūros ištakas, tradicijas ir dabarties kultūros procesus, todėl vylėsi, kad šiai krypčiai bus suteiktas šansas.

"Jei netikėtume, nedėtume savo parašų. Mes privalome turėti drąsos reikštis, jei mums kažkas nepatinka. Mes įpratome, kad už mus viską sprendžia ir pamirštame, kad ne ministerijos, ne valstybės tarnautojai, turi primesti savo žaidimo taisykles. Mes patys turime būti procesų valdytojais", – kovoti už savo ateitį kvietė J.Vaičenonis.

Griovė esamus mitus

Ką siūlo etnologo diplomas? Vietą folkloro kolektyve ar muziejuje?

J.Vaičenonis sugriovė ir šį mitą, tikindamas, kad etnologas gali būti profesionalus viešųjų ryšių ar reklamos specialistas, dirbti strateginio valdymo konsultantu ar kitą ne mažiau svarbų darbą.

"Mes gana dažnai manome, kad studijų programos turi suteikti konkrečią specialybę. Mano manymu, universitetas yra daug aukštesnė struktūra ir institucija, jaunuoliui visų pirma suteikianti universitetinio išsilavinimo pagrindus", – stereotipus laužė profesorius. – Norėdami galėtume prikibti prie kiekvienos specialybės, kad tas ar anas dirba ne pagal specialybę. Ne čia reikia dėti akcentus."

Komentarai

Antanas Levickas

Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento Studijų skyriaus vedėjas

Rengiant naują klasifikaciją buvo atsisakyta smulkių studijų krypčių arba tų krypčių, kuriose studijos nevykdomos. Aptariamu atveju klasifikacijoje liko plati studijų kryptis Kultūros studijos. Sprendimas priimtas pasikonsultavus su Vytauto Didžiojo universitetu (VDU). Etnologijos studijų programa gali būti registruojama ir vykdoma Kultūros studijų kryptyje. Mokslo krypčių klasifikacijoje Etnologijos kryptis išliko. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad VDU turi akredituotą Etnologijos studijų programą, tačiau priėmimo į ją nevykdo.

Gintautas Mažeikis

VDU Filosofijos ir socialinės kritikos katedros vedėjas

Esu filosofas, ne etnologas. Esu tik susipažinęs su sprendimu, tačiau palaikau savo kolegas ir jų siekį sugrąžinti etnologiją.

Rasa Pakeltienė

Aleksandro Stulginskio universiteto lektorė, socialinių mokslų daktarė

Kuo daugiau studijų krypčių, tuo geriau. Nišinės studijų programos mums reikalingos kaip atspirties taškas, todėl pritariu tam, kad jos būtų. Taip, tokius klausimus turi spręsti akademinė bendruomenė ir ji tai daro – svarsto, pritaria arba ne. Kitas klausimas, kiek į akademinės bendruomenės sprendimus yra atsižvelgiama.