Kai kurie iš jų kartu su profsąjungų atstovais surengė piketą sostinės Katedros aikštėje. Jie protestuoja prieš dvidešimčia centų, nuo 3 iki 2,8 euro, mažinamą paslaugos teikimo tarifą už pristatymą.

Vienas iš protesto dalyvių Vukas Vukotičius žurnalistams sakė, kad „yra maždaug 100 žmonių, kurie nori streikuoti“.

„Reikalaujame, kad bazinis tarifas Vilniuje (2,8 euro) ne tik būtų atstatytas iki 3 eurų, bet ir prilygintas tam, kuris taikoms Kaune – 3,3 euro“, – sakė jis.

Jo teigimu, piko metu taikomi didesni įkainiai sumažintų tarifų nekompensuoja, nes karantinui pasibaigus smarkiai sumažėjo užsakymų.

„Mažinamas bazinis tarifas be išankstinių įspėjimų, žmonės įdarbinami neetiškomis sąlygomis ir skatinama konkurencija tarp pačių darbuotojų, nevertinami patyrę darbuotojai“,  – kalbėjo jis. 

Gegužės 1-osios profesinės sąjungos narė Rafaelė Tumanovaitė teigė, kad atėjo į renginį solidarizuotis su vairuotojais, kurių netenkina darbo sąlygos.

„Bolt Food“ maistą automobiliu klientams pristatanti Ana teigė, kad „Bolt Food“ yra jos pagrindinis darbas. Jos teigimu, pastaruoju metu priimama labai daug kurjerių, ima trūkti darbo.

„Galima išeiti į darbą, prisijungti ir negauti užsakymų. Padidintais tarifais mus skatina, bet kai visi prisijungia, gaunasi tas pats“,  – aiškino ji. 

Mažinamas bazinis tarifas be išankstinių įspėjimų, žmonės įdarbinami neetiškomis sąlygomis ir skatinama konkurencija tarp pačių darbuotojų, nevertinami patyrę darbuotojai.

Jis sakė, kad per savaitę uždirba apie 300 eurų, bet dėl sumažintų tarifų neteks apie 50 eurų.

Bendrovė savo ruožtu pabrėžia, jog kurjeriai dirbti ar ne renkasi patys, o valandinis įkainis jiems po tarifų korekcijos net padidės.

Bolt“ vadovas Lietuvoje Andrius Pacevičius BNS atsiųstame komentare teigia, jog sumažinus bazinį „Bolt Food“ kurjerių paslaugos teikimo tarifą nuo 3 iki 2,8 euro, iki 3,7 euro padidintas įkainis piko metu, iki tol siekęs 3,5 euro.

„Tai reiškia, kad kurjerių vidutinis valandinis darbo užmokestis ne mažės, o atvirkščiai – didės“, – teigia „Bolt“ vadovas.

Jo teigimu, pokyčiai įvesti siekiant užtikrinti optimalų paslaugų teikimą, ypač piko metu, ir kurjeriams sudaryti galimybę gauti konkurencingas pajamas.

„Augant užsakymų skaičiui ir siekiant užtikrinti efektyvų paslaugų teikimą, nuolat plečiame kurjerių tinklą. Įvestos, naujovės, tikėtina, padidins kurjerių pajėgas piko metu, tada, kai jų paslaugų labiausiai reikia klientams“, – sako A. Pacevičius.

Bendrovė kol kas sako negalinti pasakyti, kaip trečiadienio piketas paveiks užsakymus. Jie teigia apie piketą sužinoję tik iš žiniasklaidos.

„Bolt“ pabrėžia, jog kurjeriai nėra „Bolt“ darbuotojai, o vairuotojai-partneriai, dirbantys individualios veiklos principu ir patys pasirenkantys, kada ir kiek dirbti.

„Šia platforma naudojasi šimtai kurjerių. „Bolt Food“ – tai platforma, kurioje suteikiamos vienodos galimybės tiek visoms maitinimo įstaigoms, kurios nori prisijungti ir tiekti savo paruoštą maistą klientams į namus, tiek visiems asmenims, kurie norinti teikti maisto kurjerio paslaugas“, – teigia A. Pacevičius.

Darbuotojams sunku ginti teises

Reaguodamas į planuojamą streiką, Seimo narys „valstietis“ Tomas Tomilinas trečiadienį pranešė kreipęsis į Socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį, prašydamas parengti pasiūlymus dėl tokio pobūdžio civilinių santykių teisinio reglamentavimo.

„Masinio įdarbinimo skaitmeninių platformų išnaudojami žmonės visame pasaulyje šaukiasi pagalbos ir griebiasi „šiaudo“ – bando ginti savo teisės naudojantis tradicine darbo teise, kalba apie „streiką“, neturėdami darbuotojo teisinio statuso ir būdami formaliais „verslininkais“, – teigia T. Tomilinas.

Pasak jo, plintant robotizacijai tokių atvejų tik daugės, todėl ragina atkreipti dėmesį į savarankiškai dirbančių teises.

„Turime skubiai parengti valstybės strategiją dėl tokio pobūdžio komercinių santykių plėtros ir poreikio ginti sistemiškai išnaudojamų žmonių teises, kurie net formaliai neturi darbuotojo statuso“, – rašo Seimo narys.

SADM teigia iki šiol negavusi skundų

„Bolt Food“ kurjeriams trečiadienį Vilniuje surengus streiką dėl prastų darbo sąlygų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) sako iki šiol nesulaukusi nusiskundimų dėl tokių skaitmeninių darbo platformų veiklos reglamentavimo.

„Iki šiol skaitmeninių įdarbinimo platformų darbuotojai niekada nėra kreipęsi į ministeriją ir išsakę, kad jų netenkina dabartinis veiklos reglamentavimas ir jie norėtų bei siektų pokyčių. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija visada yra pasirengusi išklausyti ir ieškoti sprendimų. Sulaukus Seimo nario kreipimosi sektoriaus problematika bus peržiūrėta“, – atsakyme BNS teigia ministerija.

Anot jos, sulaukusi kreipimosi, ji ieškotų sprendimų, kurie pagerintų tokių darbuotojų padėtį.

Pasak SADM, Lietuvoje tokių nestandartinių darbo platformų kaip „Bolt“ ar kitų darbuotojai dirba savarankiškai, todėl jų socialinė apsauga yra užtikrinama tokia pačia tvarka kaip ir kitų tokiu būdu dirbančių asmenų.

Tai reiškia, jog jų su darbo platforma nesieja darbo santykiai, o kilusius nesutarimus jie turi spręsti per teismą.

„Kadangi skaitmeninių įdarbinimo platformų darbuotojų santykius su platformų steigėjais reglamentuoja Civilinis kodeksas, Valstybinė darbo inspekcija neturi galimybės padėti spręsti kylančių ginčų, jos kompetencijoje – darbo santykių priežiūra, remiantis Darbo kodeksu“, – teigia ministerija.