Jau išleisti 300 mln. eurų

Vilniaus universiteto docentas Algirdas Bartkus paaiškino, dėl ko taip vyksta: „Pridėtinės vertės mokestis pas mus yra natūraliai didėjantis dėl augančių kainų“. Pernai Vyriausybė surinko net 1,35 mlrd. eurų viršplaninių pajamų, o tai daug, net 11 proc. metinio biudžeto. Tačiau, anot A. Bartkaus, neplanuoti pinigai biudžete tik skamba džiugiai – žmonės dėl infliacijos moka daugiau mokesčių, bet nusipirkti už algą gali vis mažiau.

„Jeigu dabar paieškoti Finansų ministerijos tinklalapyje apie tai, kaip yra vykdomas biudžetas ir kur nukreipiamos pajamos, tai aiškios informacijos lietuviškai nėra“, – dėstė Seimo narė Rasa Budbergytė.

Finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, viršplaninės pajamos leidžia lengviau finansuoti esminius valstybės poreikius, pvz. gynybą. „300 mln. eurų jau išleisti patvirtinus Krašto apsaugai, todėl viršplanines pajamas visas išdaliname ir dar reikia šiek tiek papildomai skolintis“, – teigė ji.

Pagal Konstituciją, Vyriausybė negali viršplaninių pajamų naudoti savo nuožiūra. Pasak Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko, jeigu Vyriausybė planuoja savo nuožiūra išleisti daugiau papildomų pinigų, ji turi sugrįžti į Seimą ir pasitvirtinti naują biudžetą. „Taip dabartiniu metu ir atsitiko – vyriausybė nusprendė, kad yra papildomas išlaidų poreikis,  todėl ji grįžo į Seimą jų pasitikslinti“, – aiškino M. Majauskas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Dabartinė situacija nėra visiškai skaidri“

Tačiau iškyla klausimas – ar visada tikrai laikomasi šio principo? Kovą netgi daliai valdančiųjų kilo klausimas, kodėl Seimas panaikino PVM lengvatą šildymui. Tada kalbėta, kad biudžeto praradimai bus kompensuoti viršplaninėmis pajamomis, nors biudžetas keičiamas nebuvo.

„Iš tiesų, jei nesi patyręs finansų specialistas, šiuos dalykus suprasti sunku, tačiau aš matau, kad dabartinė situacija nėra visiškai skaidri“, – teigė R. Budbergytė.

Tačiau valdantieji ir šiemet planuoja beveik mlrd. (800 mln. eurų) viršplaninių pajamų. Vyriausybė jau numatė, kad jas naudos infliacijos padariniams švelninti: pensijų didinimui, neapmokestinamų pajamų dydžio bei socialinių išmokų didinimui, socialinėms išmokoms ukrainiečiams.

Estai, lenkai ir latviai seniai suprato, kad tai reikia daryti, o štai pas mus kalbama, kad biudžete atsiras skylė.

Pasirodo, šios pajamos leidžia Lietuvai mažiau skolintis. Pasak finansų ministrės, apskritai mūsų šalies skola, žvelgiant į bendrą Europos Sąjungos kontekstą, nėra per didelė.

Verslas klausia, ar tikrai geriausia viršplaninėmis pajamomis mažinti valstybės skolą, kai pati Vyriausybė nelaiko jos didele problema. Kaip LNK tvirtino Darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas, šiai dienai iš mūsų ekonominio gyvenimo iškrenta keturios valstybės – tai Rusija, Baltarusija, Kinija ir iš dalies – Ukraina. Mūsų valstybės ekonominį pagrindą sudaro eksportas, todėl reikia ieškoti naujų jo rinkų.

Verslas siūlo atsisakyti mokesčių nuo pelno, kurį įmonės investuotų į plėtrą Lietuvoje. Iš pradžių biudžetas gal ir prarastų mokesčių iš verslo, bet tam ir siūloma panaudoti viršplanines pajamas. „Estai, lenkai ir latviai seniai suprato, kad tai reikia daryti, o štai pas mus kalbama, kad biudžete atsiras skylė. Tačiau jeigu yra biudžeto perviršis, galima tą skylę užlopyti ir suteikti galimybę verslininkams reinvestuoti“, – sakė D. Arlauskas.