– Kada matysime tikslesnį Vyriausybės planą dėl mokestinių pajamų didinimo?

– Nesu tikra, ar matysime tą priemonių plane, bet mes tikrai matysime siūlymus, kurie atkeliaus iš Finansų ministerijos, kaip visa mokestinė pertvarka galėtų atrodyti. Manau, ją gausime neilgai trukus, nes dabar vyksta susitikimai, pasitarimai, informacijos rinkimas.

– Ar pavasario sesijoje gali būti sprendimai?

– Manau, kad yra tokia tikimybė, bet iniciatyva ir laiko planavimas yra Finansų ministerijos sritis.

– Paminėjote vieną iš konkrečių priemonių – našlių pensijų keitimą vienišų žmonių pensijomis. Ar jau žinote, kiek tai kainuos?

– Biudžete nebuvo numatyta pinigų suma, bet mes šiems metams esame rezervavę 15 mln. eurų, kai po pusmečio tikslinsime biudžetą. Dabar mūsų planas – išplėsti gavėjų ratą, kad našlių pensijos dydį gautų visi tie žmonės, kurie yra vieniši. „Sodra“ dirba ties apskaičiavimu ir identifikavimu, kad žinotume, kiek yra tų žmonių. Kai paaiškės žmonių ratas, matysis ir tikslesnis lėšų poreikis 2022 metams.

– Kaip bus identifikuojami vieniši žmonės? Turbūt yra nesusituokusių, bet kartu gyvenančių senjorų.

– Turbūt yra ir nesusituokusių, gyvenančių kartu, ir tokių žmonių, kurie yra susituokę tik kažkada bažnyčioje ir civiline tvarka tos jų santuokos nesimato. Tai yra „Sodros“ užduotis, kaip juos identifikuoti ir suskaičiuoti.

– Gali būti senjorų porų, kurios gyvena skurdžiau nei turtingas vienišas pensininkas, pavyzdžiui, koks nors buvęs teisėjas. Ar socialiai teisinga išmokas mokėti neatsižvelgiant į jokias kitas asmens gaunamas pensijas, pajamas ar turimą turtą? Gal tiksliau būtų tiesiog didinti priemokas mažiausių pensijų gavėjams?

– Yra įvairių pasvarstymų. Bet statistika rodo, kad vieniši pagyvenę žmonės patiria didžiausią skurdo riziką. Nesiimčiau dabar spekuliuoti konkrečiais skaičiais, kiek tarp jų galėtų būti tų, kurie yra buvę teisėjai ar kitų profesijų atstovai, kurie gauna solidžias pensijas. Didžioji dalis žmonių yra tie, kurie patiria didžiausią skurdo riziką, šalia neįgaliųjų, neįgalius prižiūrinčių žmonių ir vienišų tėvų, iš čia ir kyla idėjos, kad tiems žmonėms padėti reikia labiausiai. Kokiu principu ir kokiu modeliu, galime diskutuoti, bet bijau, kad prie skirtingų modelių diskusijų galime per ilgai užsibūti ir rizikuojame padaryti netaikliai arba nepadaryti visai. Tai gana universalus būdas padėti tiems žmonėms, kurie pagal statistiką patiria didžiausią skurdo riziką.

Dabar mūsų planas – išplėsti gavėjų ratą, kad našlių pensijos dydį gautų visi tie žmonės, kurie yra vieniši.

– Pereikime prie vaikų. Europos Komisija gyrė „valstiečių“ įvestus vaiko pinigus kaip gerą instrumentą, padedantį mažinti šeimų su vaikais skurdą. Kokia ateitis laukia vaiko pinigų prie jūsų valdžios?

– Vaiko pinigams lėšos suplanuotos, dydžiai yra patvirtinti Seime. Kai buvau Seime opozicijoje dėl vaiko pinigų turėjau dviprasmiškus jausmus. Man atrodė, kad teisingesnis kelias būtų vaiko pinigus skirti toms šeimoms, kurios negali pasinaudoti neapmokestinamojo pajamų dydžio lengvata. Bet buvo nueita išmokos universalumo keliu ir šiai dienai, manau, nereikia gręžiotis atgal, keisti nusistovėjusios tvarkos ir žmonių lūkesčių.

Ateityje vaiko pinigai kaip bet kokia universali parama turi savo lubas, kad išlaikytų tam tikras paskatas, kad būtų taikli ir paveiki. Tolesnėse diskusijose turėtume kelti klausimą, ar pagal pajamas turėtų būti diferencijuojami vaiko pinigai ar neturėtų, bet šiandien situaciją paliekame tokią, kokia yra. Vaiko pinigai išsprendė dalį problemų, susijusių su ekonominio skurdo rizika, bet didžiausią poveikį patyrė ta dalis, kuriai buvo aktualu tuos pinigus gauti.

– Dar pakalbėkime apie vaikų priežiūrą. Jūsų Vyriausybei teks įgyvendinti europinę direktyvą dėl tėčių įtraukimo į vaiko priežiūrą. Kokį modelį pasirinksite?

– Diskusija vyksta, direktyvos įgyvendinimas yra mūsų priemonių plane. Turėtume eiti link didesnio tėčių įtraukimo į vaiko priežiūrą. Kai tėčiai įsitraukia ankstyviausiais vaiko gyvenimo etapais, jie paprastai turi kitus socialinius ryšius su šeima, su vaikais, tai rodo ir skyrybų statistika tose šalyse, kur tai veikia. Tai taip pat susiję su geresnėmis galimybėmis moterims grįžti į darbo rinką, neprarasti savo profesinių įgūdžių.

Bet mes Lietuvoje turime problemą, kad nėra iki galo gerai išvystymas priešmokyklinio ugdymo tinklas, kur galėtume vaikus palikti, jeigu atostogos šiek tie trumpėtų. Dabar diskutuojame su Švietimo ministerija apie geresnę priešmokyklinio ugdymo įstaigų infrastruktūrą, logistikos ir pavežėjimo klausimų sprendimą žiedinėse savivaldybėse, kaip ugdymo paslaugas priartinti prie šeimų.

Paskutinėse diskusijose buvo svarstoma, kad turėtų būti skirti du neperleidžiami mėnesiai tėčiui. Aš dar nesu tikra, ar tai geriausias variantas, norėčiau dar padiskutuoti su socialiniais partneriais, nevyriausybininkais. Manau, kad pavasario sesijoje jau turėsime savo pasiūlymą.

– Kas jums kliūna pasiūlyme dėl dviejų mėnesių atostogų tėčiui?

– Klausimas, ką per tuos du mėnesius gali padaryti mama ir kada tėtis ima tas atostogas. Tie visi mėnesiai turi būti galimybės suteikimas. Turime rasti sprendimą, kad atsirastų papildoma paskata mamai arba greičiau grįžti į darbą, arba sulyginti galimybes mamai ir tėčiui rūpintis vaikais panašiu intensyvumu. Dar turime įsiklausyti į pačių šeimų poreikius.

– Norėčiau pakalbėti apie žmones su negalia. Pradėsiu nuo personalinio klausimo – neįgaliųjų ir vaiko teisių klausimus toliau kuruoja viceministrė Vilma Augienė, kuri dirbo ir „valstiečių“ Vyriausybėje. Ar tai signalas, kad esminių pokyčių nebus?

– Mes turime ambiciją pagerinti žmonių su negalia situaciją Lietuvoje. Galiu jau pasidalinti, kad ieškome žmogaus, kuris galėtų imtis šio klausimo kuravimo atskirai – ketvirto viceministro. Ta dar nėra iki galo suderinta su Vyriausybe, bet man atrodo, kad reikia atskiro žmogaus lyderystės, jei norime kad Neįgaliųjų teisių konvencija būtų įgyvendinama visų ministerijų priemonėse.

Neįgalieji susiduria su dviem problemomis – jiems yra apribotos galimybės mokytis ir dirbti. Mes tikrai darysime viską, kad kuo daugiau neįgaliųjų dirbtų atviroje darbo rinkoje, ne socialinėse įmonėse. Bet taip pat turime kalbėti apie iššūkius švietime, aplinkos pritaikyme. Tokios lyderystės ketinčiau imtis savo ministerijoje turėdama atskirą kuratorių.