- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rinkimuose nedalyvavusių, bet frakciją Seime turinčių partijų finansavimo tvarka neprieštarauja Konstitucijai, ketvirtadienį konstatavo Konstitucinis Teismas (KT).
Jis pabrėžė, kad iš Konstitucijos įstatymų leidėjui nekyla pareiga skirti valstybės dotacijų politinėms partijoms, nedalyvavusioms rinkimuose, tačiau prisiėmus tokį įsipareigojimą, privalu užtikrinti tinkamą, skaidrų lėšų paskirstymą pagal objektyvius kriterijus.
Anot KT, įstatyme nustatyta, kad frakciją turinčiai partijai valstybės biudžeto asignavimai skiriami iki pirmųjų Seimo rinkimų po naujos politinės partijos įregistravimo, todėl Regionų partija negalėjo įgyti teisėtų lūkesčių gauti lėšų ir po rinkimų.
„Konstitucinis Teismas konstatavo, kad, nustačius ginčijamą teisinį reguliavimą, nebuvo sudarytos prielaidos skirstant valstybės biudžeto asignavimus politinės partijos veiklai finansuoti pažeisti ir atsakingo valdymo principą“, – teigiama pranešime.
Byla nagrinėta pagal individualų Lietuvos regionų partijos skundą rašytine tvarka.
Seimo nario Jono Pinskaus vadovaujama Regionų partija prašė KT įvertinti Politinių partijų įstatymo 2018 metų lapkričio 15 dienos redakcijos nuostatas, numačiusias valstybės dotacijos skyrimo tvarką naujai susikūrusioms ir Seimo rinkimuose dar nedalyvavusioms, bet frakciją parlamente turinčioms partijoms.
Pagal galiojantį Politinių organizacijų įstatymą, tokia galimybė gauti dotaciją bus panaikinta nuo 2025 metų sausio.
Regionų partijos teigimu, jos konstitucinės teisės buvo suvaržytos, 2020 metų lapkričio 5 dieną Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) neskyrus partijai antrojo pusmečio valstybės dotacijos.
Tuomet VRK iš pradžių nusprendė skirti Lietuvos socialdemokratų darbo partijai (dabar Regionų partija – BNS) 225,8 tūkst. eurų dotaciją, bet sprendimą pakeitė ir išbraukė šią politinę jėgą iš dotacijas gaunančiųjų sąrašo.
VRK nariai atkreipė dėmesį, kad galimybė po rinkimų susikūrusiai parlamentinei partijai gauti dotaciją pagal frakcijos dydį numatyta tik iki artimiausių Seimo rinkimų, o tuo metu, 2020 metų lapkritį, nauji parlamento rinkimai buvo įvykę, Regionų partija juose dalyvavo. Todėl, VRK nuomone, jai dotacija turėjo būti jau skaičiuojama pagal rinkimų rezultatus.
Šį VRK sprendimą partija apskundė teismui. Politinės organizacijos teigimu, pagal nustatytą reguliavimą, ji neteko teisės gauti valstybės biudžeto asignavimų už visus kalendorinius (biudžetinius) metus, kuriais baigiasi atitinkama Seimo kadencija.
Anot partijos, tokiu būdu pažeistas finansavimo nepertraukiamumas, jos teisėtas lūkestis gauti asignavimus partijos veiklai finansuoti keturis pusmečius po naujos partijos įregistravimo.
Tokius pačius argumentus Regionų partija pateikė ir KT.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas praėjusių metų liepos 19 dienos nutartimi išaiškino, kad Lietuvos regionų partijai (buvusiai Lietuvos socialdemokratų darbo partijai) skirtinas finansavimas turėjo būti skaičiuojamas ne už visą antrą 2020 metų pusmetį, o tik už laikotarpį iki pirmųjų jos Seimo rinkimų, tai yra iki 2020 metų spalio 11 dienos.
VRK apskaičiavo, kad minėtai politinei organizacijai priklauso beveik 126,4 tūkst. eurų už 103 dienas. Šios lėšos Regionų partijai pervestos šių metų balandį.
Konstituciniam Teismui politikai skundė įstatymo normą, pagal kurią jiems skirta ne visa, o dalis valstybės dotacijos.
Regionų partija, kaip Lietuvos socialdemokratų darbo partija, įkurta 2018 metų kovą. Postūmiu ją įsteigti tapo 2017 metais įvykęs skilimas motininėje Socialdemokratų partijoje, kai jos pirmininku buvo išrinktas Gintautas Paluckas. Pastarasis, kritikuodamas partnerių neveiklumą, inicijavo partijos pasitraukimą iš valdančiosios koalicijos su „valstiečiais“.
Tačiau tokiam partijos sprendimui tuo metu nepritarė dalis įtakingų jos senbuvių, jie pasitraukė iš partijos gretų, įkūrė atskirą Socialdemokratų darbo frakciją Seime ir pasirašė frakcijų koalicijos sutartį su Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija.
Per 2020 metų Seimo rinkimus ši partija gavo 3,7 proc. rinkėjų balsų. 2021 metų liepą Lietuvos socialdemokratų darbo partija pakeitė pavadinimą į Lietuvos regionų partiją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Viceministras Antrojo pasaulinio karo pabaigą pradės minėti gegužės 8-ąją
Gegužės 9 dieną Antrojo pasaulinio karo pabaigą minėdavęs finansų viceministras Valentinas Gavrilovas pripažįsta, kad toks elgesys visuomenei sukėlė daug klausimų. Todėl, pasak viceministro, suprasdamas, kad užimant oficialias pareigas jis turi a...
-
Atsargos pulkininkas: jau matome veikiant vieną iš pavojingiausių hibridinio karo elementų
Minint Laisvės gynėjų dieną, Aukščiausiosios Tarybos apsaugos skyriaus pareigūnas, atsargos pulkininkas Saulius Guzevičius iš istorinės Seimo Kovo 11-osios Akto salės tribūnos atkreipė dėmesį į informacinio karo pavojų. ...
-
Nausėda: iki šiol netrūksta linkinčių mums blogo – neleiskime to6
Laisvės gynėjų dienos minėjimuose dalyvaujantis prezidentas Gitanas Nausėda ragina niekada nenusileisti vis dar gajiems bandymams ištrinti ir suklastoti Lietuvos istoriją. ...
-
Grybauskaitė: laisvė bet kada gali būti vėl testuojama11
Dabartinėje geopolitinėje situacijoje laisvė bet kada gali būti vėl testuojama, sako kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. ...
-
Prezidentas: siūlymas Sausio 13-ąją paskelbti nedarbo diena – rimtas ir svarstytinas1
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio siūlymas Sausio 13-ąją paskelbti nedarbo diena yra rimtas ir svarstytinas. ...
-
Grybauskaitė apie valdančiąją koaliciją: aišku, kam krenta atsakomybė3
Dešimtmetį šaliai vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad pastarosiomis savaitėmis besitęsiančios įtampos valdančiosios daugumos gretose nestebina – anot jos, visos naujos koalicijos „šiek tiek pasistumdo&ldq...
-
Nausėda: laisvę iškovojome amžiams8
Lietuvai minint 34-ąsias sausio 13-osios metines, šalies prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienio rytą lankėsi Vilniaus Sausio 13-osios progimnazijoje, kur dalyvavo pilietinėje iniciatyvoje „Pergalės šviesa“. ...
-
Laisvės premijos laureatas: pati laisvė yra didžioji premija2
Laisvės premijos laureatas, neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, kunigas Julius Sasnauskas sako, kad pati laisvė yra premija. ...
-
Ragina Sausio 13-ąją paskelbti valstybine švente: ar žinote reikšmingesnę datą?3
Sausio 13-oji Lietuvoje turėtų būti ne atmintina diena, o valstybės šventė, sako 1991 metais Seimo gynybos štabui priklausęs Liutauras Vasiliauskas. ...
-
Naujausi duomenys: Adamkus vis dar lieka klinikose1
Kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus būklė stabili, tačiau jis lieka klinikose stebėjimui, pirmadienį pranešė Vilniaus Santaros klinikos. ...