Laisvės premijos laureatas: pati laisvė yra didžioji premija

Laisvės premijos laureatas, neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, kunigas Julius Sasnauskas sako, kad pati laisvė yra premija.

„Broliai ir seserys, sveikinu visus su Laisvės diena ir dėkoju už tą prasmingą, iškilų apdovanojimą – Laisvės premiją. Abu žodžiai skamba labai gražiai, bet pagalvojau, kad mes visi, ypač šioje salėje, esame Laisvės premijos laureatai ir visa tauta taip pat“, – pirmadienį Kovo 11-osios salėje Seime atsiimdamas apdovanojimą sakė jis.

„Pati laisvė yra didžioji premija“, – pridūrė kunigas.

Paėmęs į rankas Juozo Zikaro „Laisvės“ statulos kopiją J. Sasnauskas ją pabučiavo.

Laisvės premija tradiciškai teikiama sausio 13-ąją minint Laisvės gynėjų dieną.

Pasak jo, penkis dešimtmečius trukusios pasipriešinimo kovos prasmė ir grožis slypi žiūrint į tuos, kurie gimė ir užaugo laisvoje šalyje.

Pati laisvė yra didžioji premija.

„Žiūriu į laisvės kartą, į tuos, kurie gimė ir užaugo jau laisvoje tėvynėje. Ten, tarp jų, kažkur slypi viso buvusio pasipriešinimo prasmė ir grožis. Ten yra apdovanojimas, dar viena premija, džiaugsmo vieta. Ir, jei reikia, atsakymas į klausimą, ar už tokią Lietuva buvo kovojama kone penkis dešimtmečius“, – teigė vienuolis.

J. Sasnauskas buvo aktyvus 1978 metais įkurtos Lietuvos laisvės lygos narys, veikdamas kartu su Antanu Terlecku ir kitais disidentais leido pogrindinį leidinį „Lietuvos šauklys“, vėliau leidinį „Vytis“.

Jis sakė nežinantis, ar priespaudos režimai suvokia, kad laisvės dvasiai patinka atsirasti nelaisvėje.

„Palaimintas kelias į laisvę ir laisvės aistra. Už tai reikia dėkoti ir kartais brangiai mokėti. Tačiau niekas tame kelyje nebuvo veltui: nei pogrindžio spauda, nei trispalvė vėliava, iškelta ant kamino, nei nelegali maldos eisena į Šiluvą. Ir taip toliau, ir taip toliau. Net kalėjimai ir tremtys – ne veltui“, – kalbėjo buvęs politinis kalinys.

1979-aisiais J. Sasnauskas buvo suimtas ir nuteistas pusantrų metų kalėjimo bei penkerius metus praleido tremtyje Tomsko srityje Rusijoje.

„Kai kas štai ėmė ir papūtė prieš tą vėją“

Pirmadienį jis prisiminė savo mokytoją ir draugą Lietuvos laisvės lygos įkūrėją Antaną Terlecką, taip pat anksčiau apdovanotą Laisvės premija.

„Mano mokytojas ir draugas Antanas Terleckas sakydavo: „Pavargau ir vėl pavargau. Žinai, aš bijau.“ O paskui čia pat kūrė drąsiausius, įžūliausius planus, ką dar nuveikus Lietuvos laisvės labui ir kaip darsyk įgėlus okupantams. Paauglystėje su keliais mokyklos draugais užsikrėtęs tais beprotiškais planais, girdėdavau patarimus, kad „prieš vėją nepapūsi“ ar „galva sienos nepramuši“. Bet kai kas štai ėmė ir papūtė prieš tą vėją. Pasirodo, kad įmanoma. Ir sienos neatlaikė“, – sakė J. Sasnauskas.

Jo teigimu, didžiausia premija šiandien – laisvė valstybei ir kiekvienam jos piliečiui.

„Kad ir kokie mes būtume skirtingi ir kartais nerandantys bendros kalbos. Laisvė vis tiek bus daugiau, galingiau, svarbiau“, – sakė kunigas.

„Kai kurie įvykiai ir žmonės labai greitai tampa legendomis. Legenda jau yra pokario partizanų kovos, vėliau – pogrindinė spauda, disidentų ar, kaip sako kiti, rezistentų judėjimas. Legenda ir tos dvi datos, mus čia surinkusios, Kovo 11-oji ir Sausio 13-oji. Legendos reikalingos, nes jos, be kita ko, praneša, kad neįmanomi dalykai gali būti įmanomi“, – kalbėjo premijos laureatas.

Antisovietinio pasipriešinimo dalyvio teigimu, tik dėl pašaukimo laisvei šiomis dienomis galime atjausti ir ginti Ukrainą, o taip pat pasimokyti iš jos, kokia brangi ir nepamainoma yra laisvės dovana.

„Dar sykį dėkodamas už aukštą įvertinimą, labai linkiu ir gal net nujaučiu, kad kitas Laisvės premijos laureatas būtų iš kartos, gimusios laisvėje. Nes ir laisvoje šalyje niekur nedingo ir nedings įvairios kitos vergijos formos, o kartu su jomis – ir amžinas pašaukimas būti laisvu žmogumi ir tarnauti visų kitų laisvei“, – savo kalbą baigė J. Sasnauskas.

Pernai Laisvės premija įteikta Lietuvos pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyviui Petrui Plumpai ir Europos Parlamentui.

Premijos laureatai anksčiau buvo Rusijos disidentas, žmogaus teisių gynėjas Sergejus Kovaliovas, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas, buvęs politinis kalinys Antanas Terleckas, pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjas, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, buvęs Lenkijos disidentas, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius Adamas Michnikas, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, signataras Vytautas Landsbergis, disidentė vienuolė Nijolė Sadūnaitė, septyni buvę partizanai, kovoję prieš sovietų okupaciją: Jonas Čeponis, Jonas Kadžionis, Juozas Jakavonis, Bronislavas Juospaitis, Vytautas Balsys, Jonas Abukauskas, Juozas Mocius, Atgimimo metraštininkas Albinas Kentra, Baltarusijos demokratinė opozicija, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Premija skirta ir „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ bendradarbiams Elenai Gerardai Šiuliauskaitei, Bernadetai Mališkaitei, Jonui Borutai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

TAI ŽMOGUS

TAI ŽMOGUS portretas
KURIUO PASITIKI NE TIK NEPRAKTIKUOJANTYS,BET IR NET NETIKINTYS AUKŠČIAUSIUOJU.

kunigeliuj isskyre laisves premija

kunigeliuj isskyre laisves premija  portretas
svenciausia mergele is greitkelio trasos ir 200 baziniu ismoku dydzio premija , jai uzsimoket uz paslaugas...
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių