Tėvai Daiva ir Almantas, sesuo Ineta, sesers vyras, Naglio draugai – visi jam padeda kiek įmanydami, kad tik apie profesionalaus futbolininko karjerą svajojantis vaikinas pasiektų savo tikslą.

Emigravo dėl vaiko sveikatos

Spinalinė raumenų atrofija – tokia Naglio diagnozė. Ši liga vaikinui pasireiškė dar kūdikystėje.

Tėvai sako, kad pirmuosius požymius pastebėjo, kai jis buvo vos šešių mėnesių – berniukas keistai remdavo kojytes ir tai sukėlė įtarimą, kad kažkas negerai. Visa tai, kas vyksta dabar, Naglio tėvams Daivai ir Almantui atrodo kaip sapnas. Juk medikai, pranešę apie sunkią sūnaus ligą, buvo negailestingi. Jie piešė patį niūriausią scenarijų ir apgailestavo niekaip negalintys padėti.

„Pasidarėme genetinį testą ir tada sužinojome ligos diagnozę. Ir toje diagnozėje taip ir buvo pasakyta – gydymo nėra“, – prisimena Naglio mama.

Per visą savo gyvenimą berniukas yra žengęs tik 3 žingsnius. Ankstyvoje vaikystėje nutikęs įvykis tada atrodė kaip didelė pažanga, tėvai manė, kad padėtis ims gerėti, bet viskas buvo atvirkščiai. Šia liga sergantys žmonės išsiskiria silpnu imunitetu, dažnai kenčia nuo daugybės kitų ligų. Kaip sako Naglio mama Daiva, pažeidžiamiausia jo vieta – plaučiai. Peršalimas, infekcija Nagliui yra daug pavojingesnė nei kitiems.

Kaip pasakoja Naglio tėvas Almantas, šeima išbandė visus įmanomus gydymo būdus. Tradicinę ir net netradicinę mediciną įvairiausiose pasaulio šalyse, netaupydami nė cento, atiduodami viską, ką turėjo.

„Važiavome į Ukrainą, atlikome gydymą kamieninėmis ląstelėmis. Buvome gavę kamieninių ląstelių, tris kartus ten važiavome. Po pirmo nuvažiavimo pajutome didelį skirtumą – tada jis sėdėdamas mašinoje pakėlė rankas į viršų“, – pasakoja Almantas. Gydymas kamieninėmis ląstelėmis – vienintelis kol kas veiksmingas būdas padėti sūnui, aiškina vaikino tėvai.

Po to didelių pokyčių nebuvo, bet vien jau tai, kad Nagliui neblogėja, yra didžiulis laimėjimas. Stabili padėtis sergant spinaline raumenų atrofija yra geras požymis. Europoje gydymas kamieninėmis ląstelėmis Ukrainoje kainavo pigiausiai – apie 7000 dolerių. Amerikoje tokia pat procedūra kainuoja apie 25 tūkst. dolerių.

Didžiulius pinigus kainuojantis vaiko gydymas, kurio nedengia jokia valstybinė institucija, Naglio tėvams tapo lyg kilpa po kaklu. Paprastus samdomus darbus Lietuvoje dirbę sutuoktiniai suprato, kad taip ilgiau netemps. Jų emigracijos priežastis – vienintelė: tai – Naglio sveikata.

„Mes būtume tiesiog neturėję galimybės daugiau gydytis kamieninėmis ląstelėmis, jeigu būtume pasilikę Lietuvoje“, – pabrėžia Daiva.

Futbolą atrado atvykęs į svečią šalį

Šeima šiuo metu gyvena Balrotherio miestelyje vos už pusvalandžio kelio nuo Airijos sostinės Dublino. Almantas dirba statybose, Daiva su dukra Ineta turi savo grožio saloną, o Naglis mokosi vidurinėje mokykloje ir siekia futbolo aukštumų.

Būtent futbolas tapo vaikino aistra iš Lietuvos persikėlus gyventi į naują šalį. Tik tas, kurį žaidžia Naglis, yra kitoks, nei esame įpratę matyti. Tai – neįgaliųjų futbolas, kurį žaidžiant visi sportininkai sėdi specialiuose vežimėliuose. Naglis jį žaisti pradėjo prieš 7 metus.

„Kai pirmą dieną nuvežėme, nelabai patenkintas buvo, labai atsargiai į visus žiūrėjo. Po to, kai davė pabandyti mušti kamuolį, viskas – pasiliko žaisti iki pat šiol“, – prisimena Daiva.

Nuo mažumės Nagliui labai patikdavo žiūrėti futbolo varžybas, jis turi ne vieną mėgstamą žaidėją ir stebi jų karjeras. Tačiau pats žaisti šio žaidimo niekada nesvajojo – galvojo, kad jo būklės tai tiesiog neįmanoma.

„Dabar visas gyvenimas susijęs su futbolu. Du kartai per savaitę po dvi valandas. Važiuojame 60 km pirmyn ir atgal į treniruotę, kad jis pasitreniruotų. Vakare iš darbo grįžtam 10 valandą. Iš pradžių tai buvo pramoga su terapija, paskui sportas, dabar jau darosi profesionalus sportas“, – akcentuoja Naglio tėvas.