„Bažnyčia gerokai pasikeitė – dabar viskas gražu, tvarkinga“, – centro pranešime cituojamas bažnyčios klebonas kunigas Aivaras Jurgilas, kuris atnaujintuose maldos namuose mišias aukoja nuo šių metų rugsėjo.

Bažnyčios tvarkybos darbai buvo pradėti 2019 metais, prieš jų imantis buvo atlikti istoriniai, žvalgomieji archeologiniai, konstrukcijų, architektūros, polichromijos, medienos ir kiti tyrimai, padėję įvertinti statinio situaciją.

„Pagrindiniai atlikti darbai: sustiprinti pamatai ir aplink pastatą įrengta nuogrinda, pakeisti rąstiniai sienojai, sutvarkytas fasado apkalas, restauruoti langai ir durys, pakeista stogo danga, taip pat – maldų salės lubos ir grindys, įrengta žaibosauga, sutvarkyti vitražai. Dar buvo restauruota fasado Nukryžiuotojo skulptūra, ant stogo esantys kryžiai“, – sako KIC techninės priežiūros projekto vadovas Vytautas Liubinas.

Darbus atliko įmonė „Telšių meistras“, projektavo architektė Audronė Šolienė, o vėliau projekto vykdymo priežiūrą perėmė Projektavimo ir restauravimo instituto architektė Marija Nemunienė.

Atliktų darbų vertė siekia 595 tūkst. eurų. Darbai finansuoti Lietuvos ir Šventojo Sosto sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje (paveldotvarka) įgyvendinimo programos lėšomis.

Pirmoji bažnyčia šioje vietoje buvo pastatyta 1638 metais, tačiau ji sudegė per gaisrą. Nauja Šv. Marijos Magdalenos vardo bažnyčia klebono Juozapo Judelevičiaus ir parapijiečių lėšomis iškilo 1703 metais.

„Deja, gaisro ir vėl nepavyko išvengti. Tiesa, per 1736 metų gaisrą sudegė klebonija, svirnas, ūkiniai pastatai, bažnytiniai dokumentai, o pati bažnyčia nukentėjo mažai ir netrukus ji buvo suremontuota ir atnaujinta“, – sakoma pranešime.

KIC teigimu, sprendžiant iš 1795-aisiais surašyto vizitacijos akto, tuometinis bažnyčios tūris, išvaizda buvo tokia, kokia matoma ir dabar, tačiau vėlesniais metais bažnyčia buvo ne kartą rekonstruota, remontuota. Apie 1873 metus šventoriuje pastatyta nauja varpinė.

Grėsmė senajai bažnyčiai buvo iškilusi 1934 metais, kai Kretingos ir Šiaulių apskričių inspektoriai, įvertinę jos būklę konstatavo, kad nors didžioji sienojų dalis yra sveika, pats pastatas blogai pastatytas, dėl to sienos išklypusios ir nelygios, jo remontuoti jau nebeverta.

Tuometis klebonas norėjo nugriauti medinę bažnyčią ir vietoj jos pastatyti naują mūrinę, tačiau tuometinio Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus direktorius Paulius Galaunė, kurio žinioje buvo ir paminklų apsauga, leidimo šiems darbams nedavė.