- Alma Valantinienė, LRT Klasikos laida „Ryto allegro“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kasmet pasirodo apie 600 naujų lietuviškų knygų vaikams, o paskelbtos 100 reikšmingiausiųjų taptų literatūros kanonu, parodančiu tiek mums, tiek pasauliui, kokių knygų mes turime, LRT klasikai sako vaikų literatūros tyrinėtojas Kęstutis Urba.
Tai, kad jaunos mamos skaito knygas vaikams, anot profesoriaus, džiugina, bet reta iš jų atiduos balsą už Valančiaus „Vaikų knygelę“ – tikėtina, kad tai padaryti teks literatūros specialistams.
– Kodėl nuspręsta išrinkti visų laikų knygų, skirtų vaikams, šimtuką?
– Niekas nedrįstų sakyti, kad tai originali idėja, nes tokių sąrašų – geriausių knygų šimtukų (vaikų arba kitų žanrų) – rinkimai vyksta visame pasaulyje. Mano manymu, mums tai taip pat labai aktualu. Po neseniai vykusių diskusijų su naujų mokyklos literatūros programų rengėjais pasigirdo teiginių apie mūsų vaikų literatūros kanoną, geriausias knygas. Programų rengėjai negalėtų pasakyti, kas turi įeiti į tą kanoną, o mes taip pat nesame apie tai diskutavę, nors literatūros kanonas ir 100 reikšmingiausių knygų – skirtingi dalykai.
Šios idėjos aprašyme aš paminiu, kad mums svarbu ir prisistatyti – pasaulyje dažnai esame klausiami, kokia yra mūsų literatūra vaikams, kokios knygos ir pan. Gal šios atrinktos knygos būtų labai geras šaltinis, pateikiantis, kokių knygų mes turime ir tai, kad jas vertina tiek skaitytojai, tiek specialistai. Galiausiai, galima bus šiek tiek atnaujinti ir pakoreguoti leidybos procesus.
Džiaugiuosi, kad naujosios nepriklausomybės laikais gana nemažai knygų vaikams, seniau gulėjusių specialiuosiuose fonduose, prisimintos, pradėtos kartoti ir perleistos. Manau, kad mes jau galime žiūrėti į platesnį kontekstą, ne tik į šiuolaikinę situaciją. Tėvams taip pat nepakenks žinoti, kad tai – reikšmingos, geros knygos. Mūsų apklausoje net yra paties atsakovo apklausa – kokia jo profesija, koks amžius. Iš to bus galima tyrinėti įvairius dalykus. Tai bus įvairiai panaudojamas šaltinis.
– Kodėl pirminiame sąraše yra 500 knygų? Pagal kokius kriterijus jos ten pateko? Ar daug knygų liko už borto?
– Tai kristalizavosi maždaug 30 metų, nuo tada, kai pradėjau dėstyti vaikų literatūrą. Po truputį ryškesnės, svarbesnės knygos įžengė į programą. Visų knygų įrašyti į sąrašą nėra prasmės, nes kiekvienais metais būdavo atsitiktinių, paprastų knygelių. O iškelti rūpėjo reikšmingesnes, kurios pastebėtos, perleistos. Šiuolaikinę, XXI a. literatūrą išrinkti buvo kiek sunkiau, nes jei 1918–1920 m. laikotarpiu buvo išleista 400 knygų, tai dabar kasmet jų pasirodo apie 600. Pasirinkimo laukas labai platus, bet mes žiūrėjome į tai, ką jau esame apdovanoję.
Galiu pasakyti, dėl ko mano ekspertų komisija, kuri kol kas yra pradinė, nerimauja. Mes manome, kad turėtų būti dviejų šimtukų, dviejų reitingų balansas. Sakome, kad vargiai atsiras šiuolaikinė jauna mama, kuri balsuos už Valančiaus „Vaikų knygelę“ kaip reikšmingą knygą, tačiau istorijai tai – labai svarbu.
Bandėme suformuoti kriterijus – meninė, literatūrinė, pedagoginė vertė, nes tai vaikų literatūra. Bet labai svarbu tai, kaip knyga paveikė literatūros procesą, ką ji įvedė nauja, ir tą nustatyti, be abejo, gali specialistai, turintys tinkamos kompetencijos. Galbūt ne kiekviena knyga vėliau tapo populiari, tačiau svarbu, ar ji padarė tam tikrą poveikį. Džiaugiuosi, kad dabar daug jaunų mamų skaito knygas vaikams ir jas komentuoja, aptarinėja. Manau, kad tam tikro vertinimo mes sulauksime, tačiau istorinio proceso vaizdą ekspertai gali kiek pakoreguoti.
– Ar šiuose rinkimuose balsuoja suaugusieji?
– Mes norėtume, kad balsuotų suaugusieji, tačiau jei savo balsą atiduos vienas kitas vaikas ar paauglys, nieko baisaus.
– Iki kada galima balsuoti?
– Balsuoti galima iki gruodžio 1 d. Balsavimas paskelbtas liepą, tad tam skirta gana daug laiko. Puikiai suprantu, kad jei žmogus nori sąžiningai viską atlikti, jam reikia tikrai nemažai laiko pagalvoti apie tas 500 knygų. Jau gavau džiugių laiškų, kuriuose rašoma, kad žmogus prisiminė vaikystėje skaitytas ir patikusias knygas.
Balsavimas, žinoma, yra subjektyvus, bet jei balsų bus daug, tam tikra tiesa atsiskleis. Būtų labai gerai, jei balsuotų įvairių kartų žmonės, taip pat – asmenys išeivijoje, nes jie geriau išmano egzodo literatūrą. Tokias knygas aš taip pat stengiausi įrašyti į sąrašą, bent jau tas, kurios yra perleistos ir pakartotos.
Balsuoti už reikšmingiausias lietuviškas knygas galima čia.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Auksiniuose gaubliuose“ – „The Brutalist“ ir „Emilijos Perez“ pergalės, pasižymėjo ir latviai
82-uosiuose „Auksinių gaublių“ apdovanojimuose sekmadienį pagrindinius apdovanojimus pelnė Brady Corbeto (Breidžio Korbeto) pusketvirtos valandos trunkantis pokario epas „The Brutalist“ ir Jacques'o Audiard'o (Žako Odjaro)...
-
M. Mažvydo bibliotekoje – paskutinė galimybė išvysti seniausią čia saugomą knygą „Postilė“1
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje sekmadienį paskutinė galimybė pamatyti žymaus lietuvių raštijos kūrėjo, Karaliaučiaus klebono Jono Bretkūno pamokslų rinkinį „Postilė“. ...
-
Trumpųjų filmų festivalyje – Kanados Pirmųjų Tautų kinas, VR filmų programa ir animacija suaugusiems
Sausio 15–21 dienomis Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių kino salėse bei prie namų kino ekranų susirinkusius žiūrovus iš žiemiško snaudulio žadins ryškus trumpametražis kinas, kadangi čia vyks 18-asis Vilniaus tr...
-
Kultūros viceministre dirbs Ingrida Veliutė, kanclere – Regina Jaskelevičienė3
Kultūros ministras Šarūnas Birutis į politinio pasitikėjimo komandą viceministre dirbti pakvietė menotyrininkę, paminklosaugininkę Ingridą Veliute, ministerijos kanclerės pareigas eis teisininkė Regina Jaskelevičienė. ...
-
Atverta paskutinė istorinė koplyčia
Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedroje bazilikoje tikintiesiems ir svečiams atverta paskutinė šios šventovės koplyčia – Valavičių (Karališkoji) koplyčia. Ji restauruota tikinčiųjų lė&...
-
Poetė Puišytė: skaidrinti ir gilinti
Lietuvių literatūros pasaulyje Aldonos Elenos Puišytės vardas neatsiejamas nuo kūrybos gelmės, jautrios dvasinės raiškos ir principingos gyvenimo pozicijos. Poetė, eseistė, vertėja, rezistencinio judėjimo dalyvė savo gyvenimą ir kūry...
-
Raudonas rašalas – tabu: gali prišaukti nelaimę2
Korėjiečių kultūroje raudonu rašalu šiukštu negalima rašyti kieno nors vardo. Tikima, kad tai atneša nelaimę. Korėjoje raudonas rašalas naudojamas tų žmonių vardams rašyti, kurie netrukus mirs arba jau ...
-
Nuaidėjo Kalėdinių giesmių festivalis
Įsimintinas 2024-ųjų pabaigos akcentas – Kalėdinių giesmių festivalis, įvykęs Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje. Čia koncertavo chorai ne tik iš Klaipėdos, bet ir iš kitų Lietuvos miestų. ...
-
Laiškas iš Ukrainos su linkėjimais ir Banksy atvirukais
Rašau jums antrąjį laišką iš Ukrainos. Kas per mėnesį įvyko naujo? Beveik nieko. Virš Ukrainos vis dar neskraido lėktuvai, tik raketos ir dronai. Vis dar lyja lietus, kartais pasninga, o kartais ir saulė pašviečia. B...
-
Žemaičių Kalvarijos kalnai: nemirštanti tradicija
Jei esi kilęs iš Žemaitijos ar bent lankęsis, buvęs joje per žmogaus laidotuves ar kitą gedulo akimirką, tikriausiai būsi girdėjęs Žemaičių Kalvarijos kalnus arba tiesiog Kalnus. Kalnai – tai senos Kristaus kančios istoriją pasakoja...