„Gana keistas jausmas gauti apdovanojimą, turint omenyje, koks siaubingas studentas buvau“, – sakė H. Murakamis, prajuokindamas Vasedos universiteto auditoriją.

„Aš praleidinėdavau paskaitas ir išvis pamiršdavau, kad studijuoju. Tiesiog dariau, ką norėjau, ir kėliau didelį galvos skausmą universitetui“, – kalbėjo 75 metų rašytojas.

Todėl šis laipsnis yra „gana kilnus gestas iš Vasedos pusės“, – sakė akademinėmis regalijomis pasipuošęs rašytojas šimtams džiūgaujančių gerbėjų ir Vasedos universiteto studentų.

Suteikdamas garbės daktaro vardą, prestižinis Tokijo Vasedos universitetas sveikino „kosmopolitišką Murakamio kūrybos atmosferą“ ir jo gebėjimą „lengvai laviruoti tarp tikrovės ir siurrealumo“.

Knygų „Norvegų giria“ ir „Kafka pakrantėje“ autorius garsėja pinkliais pasakojimais apie šiuolaikinio gyvenimo absurdiškumą ir vienatvę; jo knygos yra išverstos į maždaug 50 kalbų.

Nuolat laikomas favoritu laimėti Nobelio premiją H. Murakamis garsėja kaip atsiskyrėlis ir vengia žiniasklaidos.

Jo knygų skaitytojai įtraukiami į „Murakamio pasaulį“, kuriame milžiniškos varlės meta iššūkį biuro darbuotojams, o iš dangaus krinta skumbrės.

„Miestas ir jo neaiškios sienos“, pirmasis per šešerius metus jo parašytas visavertis romanas, pernai pasirodė Japonijos knygynuose, o lapkritį buvo išleistas romano vertimas į anglų kalbą.

Savo trumpoje, saviironiškoje kalboje H. Murakamis sakė, kad iš savo ankstesnių šešių garbės daktaro vardų – visus juos suteikė užsienio universitetai – „nebuvo visiškai jokios naudos“.

„Jie juk neprideda pensijos... O vien tai, kad turi garbės daktaro laipsnį, dar nereiškia, kad tavo knygos parduodamos“, – šmaikštavo jis, sukeldamas dar vieną juoko bangą.

Tačiau jis pridūrė, kad tai nereiškia, jog jis nėra dėkingas savo alma mater.

„Jei nebūčiau įstojęs į Vasedą, galbūt apskritai nebūčiau siekęs rašytojo karjeros“, – sakė H. Murakamis, pavadinęs apdovanojimą svarbiu momentu savo „gyvenimo cikle“.

Su jam būdingu santūrumu H. Murakamis nepasakojo, koks bus kitas jo projektas, tačiau savo kalbą baigė šviesia gaida. „Noriu ir toliau rašyti gerus romanus“, – sakė jis.