- Justas Pridotkas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva švenčia vasaros šventę – Žolinę. Portalui kauno.diena.lt apie Žolinės tradicijas pasakojo anksčiau apie Jonines kalbėjusi lenkų ragana.
„Vasara pamažu eina į pabaigą, mes pastebime vis daugiau ir daugiau dovanų, kurias mums dovanoja žemė“, – teigė ragana, slapyvardžiu Uriens Tiranna.
Kai kuriose kultūrose, rugpjūčio pradžioje minimos šventės, siejamos su pirmuoju derliumi: džiaugiamasi maistu, vaisiais, žolelėmis. Tačiau lietuviai šią šventę mini rugpjūčio 15 dieną, o ją vadina Žoline.
Senosios deivės
„Pasak lietuvių folkloro, buvo deivė Žemyna, gimusi iš pagrindinių elementų. Ji yra tarsi visą žemę simbolizuojanti būtybė. Dažnai ši – vaizduojama kaip labai mylinti, moteriška deivė, globojanti visus gyvus padarus. Ji užtikrina derlingą žemę, rūpinasi augalais, gyvūnais, žmonėmis. Tai kiek panašu į romėnų deivę Terra arba graikų Gaia. Žemyna kaip vaisingumo deivė, atsakinga ir už pasėlius, gėles. Kadaise šie dalykai užtikrindavo žmonių gerovę, todėl ši šventė ir gavo tokį vardą – Žolinė“, – pasakojo U. Tiranna.
Žemės deivei aukomis žmonės tarsi dėkodavo už tai, ką ji mums suteikia
Moteris aiškino, kad senais laikais, kai buvo kuriami mitai ir legendos apie Žemyną, žmonėms turtą ir kraudavo būtent žemiškos gėrybės: gyvūnai, sėklos, augalai ir visa kita, kas padėdavo išgyventi šaltas žiemas.
Žinoma, lietuviai šiai deivei ir aukodavo.
„Žemės deivei aukomis žmonės tarsi dėkodavo už tai, ką ji mums suteikia. Aukos būdavo įvairios: duona, grūdai, žemiškos gėrybės. Ritualai vykdavo laukuose, miškuose, šventose giraitėse, prie šaltinių, vietose, kurios simbolizavo sąsajas su žeme. Šia švente būdavo paminimas ir saulės ciklas, po Žolinės – šios vis mažiau. Tai ženklas, kad jau metas nuimti derlių ir ruoštis artėjančiam rudeniui“, – teigė ragana.
Lietuviai turi daug įdomių tradicijų, kai švenčiama Žolinė. Tiesa, kai kurios iš jų pasikeitė, kai Lietuva buvo apkrikštyta ir tapo katalikiška valstybe. Vietoje Žemynos dabar žmonės garbina Mergelę Mariją.
Senovės ritualai ir aukos
Tačiau Žolinės minėjimas, kai džiaugiamasi žolelėmis ir gėlėmis, daug nepasikeitė. Pasak moters, per šventę Žemynai lietuviai aukodavo pirmuosius nuskintus vaisius. Tikėta, kad palaiminti augalai turi saugančių ir gydančių savybių, lygiai kaip ir senoji deivė. Dabartiniais laikais, kaip ir minėta, šie gebėjimai priskiriami Mergelei Marijai.
„Ruošdamiesi Žolinės šventei, lietuviai eidavo į laukus, proskynas, miškus ir rinkdavo pačias gražiausias gėles, gardžiai kvepiančias žoleles, subrendusius grūdus. Tuomet iš surinktų gėrybių žmonės pindavo puokštes, kurios simbolizavo žemės derlingumą ir dėkingumą Žemynai.
Puokštes lietuviai nešdavo į šventas giraites, prie šaltinių, ten, kur tikėta, kad deivės energija – stipriausia. O štai, išaušus Žolinės rytui, bendruomenės rinkdavosi tose šventose vietose ir kuo aukščiau iškeldavo savo pintas puokštes.
Girdėdavosi dainos ir maldos prašant Žemynos ir toliau prižiūrėti, palaiminti žemes. O štai, vyriausieji atlikdavo svarbų vaidmenį – jie vadovaudavo ritualui, dalijosi sukaupta išmintimi, laimindavo surinktas žoleles ir gėles šventu vandeniu, taip tarsi iššaukdami deivės Žemynos galias, kad augalai įgytų gydančių, saugančių savybių“, – pasakojo U. Tiranna.
Tradiciškai tokias puokštes žmonės laikydavo namuose, kad apsisaugotu nuo piktųjų dvasių, ligų, stichinių nelaimių. Kai kurios legendos teigia, kad šios puokštės apsaugodavo namus per audras, jog į juos netrenktų žaibas.
Žoles taip pat naudodavo arbatai, prausiantis ar kompresams, gydant įvairius skausmus ar negalavimus.
Pasak raganos, yra nemažai istorijų apie staigius išgijimus, kurie siejami su šių žolių naudojimu. Kai kurie mitai byloja, kad pagal tai, kokios kokybės būna per Žolinę surinktos gėrybės, koks oras būna tądien, galima nuspėti kitų metų derlių.
Geras derlius per Žolinę buvo suprantamas kaip geras ženklas, o jei oras būdavo prastas, ar derlius – varganas, tai jau reikšdavo ateinantį sunkmetį.
Mažesniuose miestuose ir kaimeliuose tikėta, kad dievai ir deivės per Žolinę lankosi žemėje ir apsistoja laukuose. Žmonės labai bijojo juos supykdyti ar suerzinti, todėl laukuose palikdavo duonos, gėlių, druskos. Taip esą užtikrindavo dievų malonę visai bendruomenei.
O štai vyriausieji atlikdavo svarbią rolę – jie vadovaudavo ritualui
Žolinė šiais laikais
Moters teigimu, šiandien Žolinė išlieka svarbia ir gražia švente. Jos metu nebūtina rinktis, – galima pagerbti ir senovės deivę Žemyną, ir Mergelę Mariją.
„Tai metas, kai reikia viską apmąstyti, pajausti jungtį su žeme, dieviškumu ir bendruomene. Žolinė yra šventė, skirta parodyti dėkingumą, vienybę, pažymi gyvenimo rato ciklus, verta saugoti tokį turtingą kultūrinį palikimą Lietuvos ateities kartoms“, – sakė U. Tiranna.
Kai kuriuose miestuose vyks mugės, kur bus parduodama vietinė produkcija, rodomi amatai, galima skanauti tradicinių patiekalų. Tokie renginiai visada stiprina bendruomenę. Dažnai ten galima išgirsti ir liaudiškos muzikos. Tradiciniai šokiai ir dainos atlieka labai svarbų vaidmenį per tokias šventes. Žinoma, jei neturite laiko, galite švęsti savaip.
Kai kurie užsiėmimai gali padėti paminėti Žolinę, tačiau nereikalauti daug laiko ar pastangų.
Ragana pažymi, kad minėtų puokščių rišimas gali būti puikus užsiėmimas. Sutelkus šiek tiek dėmesio galima sukurti tikrai gražių, simboliškai svarbių puokščių. Esą tai padės jums susijungti su gamtos energijomis, puoselėti tradicijas.
„Žinoma, Žolinės centre yra ir valgymas kartu, su visa šeima. Per šią šventę ant stalų įprasta matyti šviežią, šiam sezonui deramą maistą, kuris siejamas su nuimtu derliumi. Dažniausiai tai būna šviežia duona, sūris, šviežios daržovės, kepiniai. O jeigu iškelsite iškylą lauke, susijungsite su gamta dar labiau“, – pastebi moteris.
„Žinoma, namus galima puošti gėlėmis, žolelėmis, taip sukursite malonią, šventinę nuotaiką“, – pridūrė U. Tiranna.
Ką skaitytojams žada kortos?
Ragana sutiko pasiteirauti kortų, ką šios sako, ar pranašauja portalo kauno.diena.lt skaitytojams.
„Nusprendžiau traukti tris kortas. Dvi bus pranešimai iš Visatos, specifiškai apie ateinantį mėnesį, o likusi nulems burtą, kuris jums bus naudingas.
Pirmoji korta, kurią ištraukiau yra vadinama „Visišku Pasinėrimu“. Ji pataria visiems pasinerti į savo mylimas veiklas, gyvenimo siekius.
Galbūt tai darbo projektas, hobis, asmeninis noras, dabar yra pats metas tam visiškai atsiduoti. Taip atversite duris pokyčiams, pažinsite naujas savo asmenybės puses, užpildysite tuštumas, kurių net nejautėte.
Nusprendžiau traukti tris kortas
Jūsų darbas ne tik bus sėkmingas, tačiau ir suteiks gyvenimui prasmę. Atsiduokite tikslams 100 proc., tuomet viskas išsipildys savaime, pačiais geriausiais būdais.
Antroji korta, kurią ištraukiau, vadinama „Vaškuotas Mėnulis“. Ši korta simbolizuoja asmeninį augimą, didėjantį gyvenimo greitį.
Ši korta sako, kad ir ką darote, darote teisingai, einate tinkamu keliu. Kai jausite, kad viskas aplink jus įgauna pagreitį, neišsigąskite, darykite savo toliau. Jūsų įdėtos pastangos pamažu duos vaisių, greitai matysite aiškų rezultatą. Aiškiai laikykitės savo ketinimų ir dirbkite toliau“, – mokė U. Tiranna.
Burtai
Trečioji korta, kurią ištraukė ragana, parodė, kokį burtą ši pamokys.
„Korta vadinama „Baimės Išvaikymas“. Ji skatina jus suvaldyti savo baimes, dėl kurių neišvystote potencialo. Dažniausiai būtent baimė mums ir neleidžia susitelkti į savo norus, tikslus. Metas mesti šalin visas dvejones. Būkite drąsūs, į priekį eikite pasitikėdami savimi.
O kerai – štai kokie: jeigu jums kažkoks tikslas ar projektas kelia didžiulį stresą, galite įsigyti akmenį, kuris prišauks jums sėkmę: peridotą, nefritą arba citriną.
Raganos trauktos kortos, asmeninio archyvo nuotr.
Atsisėskite ant grindų, sukryžiuokite kojas ir giliai įkvėpkite devynis kartus. Pasiimkite akmenį į rankas ir kartokite: „Tas, kas atėjo iš dangaus, įeikite į mane. Koks Mėnulis buvo pilnas, toks esu ir aš. Keliauju su šia šviesa, didele ir ryškia. Tegul taip ir būna.
Pakartokite tai bent šešis kartus, kol pajausite, kad energija iš akmens persidavė jums“, – mokė U. Tiranna.
Apibendrinimas
Moteris sakė, kad Visata jus veda už rankos ir nori, kad šoktumėte į savo aistras ir projektus. Pirmoji korta atskleidė, esą visiškas atsidavimas savo veiklai suteiks pasitenkinimą ir prasmę gyvenimui.
Antroji korta parodė, kad bendros energijos įgauna pagreitį, dėl to jūsų pastangos virsta į kažką tikro, – bus pasiektas progresas.
O galiausiai trečioji korta primena, kad reikia paleisti savo baimes ir nepasitikėjimą, nes tai jums trukdo. Siekite tikslų pasitikėdami, žinokite, kad savo pusėje turite Visatos energijas ir tinkamą pagreitį.
„Kai jau pasinersite į savo veiklą, prisiminkite, kad baimė yra barjeras. Pašalinkite baimes ir matysite, kaip jūsų svajonės pradeda pildytis“, – užtikrino U. Tiranna.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
2025-ieji – Čiurlionio, Baroko literatūros ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metai
Siekiant pažymėti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, Seimas 2025-uosius metus yra paskelbęs šio kompozitoriaus, dailininko metais. Šios sukakties proga taip pat priimtas sprendimas nuo ateinančių metų pradžios Vi...
-
Sausį planuojama skelbti naują konkursą į Kalbos inspekcijos vadovo pareigas
Sausį planuojama skelbti naują konkursą Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo pareigoms eiti. ...
-
Obelynės sodyboje Kūčių vakarą vyks eglutės įžiebimo šventė ir Kalėdų sutiktuvės9
Tado Ivanausko Obelynės sodyboje antradienio vakarą vyks penktus metus iš eilės rengiama eglutės įžiebimo šventė ir Kalėdų sutiktuvės. ...
-
Mirė rašytojas ir vertėjas Četrauskas1
Eidamas 81-uosius pirmadienį mirė Lietuvos rašytojas ir vertėjas Teodoras Četrauskas. ...
-
Ukrainoje apdovanojimas „Už intelektinę drąsą“ įteiktas istorikui, muziejininkui Dolinskui1
Ukrainoje, Lvivo Potockių rūmuose, istorikui, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės generaliniam direktoriui dr. Vydui Dolinskui įteiktas prestižinis nepriklausomo kultūrologinio žurnalo „Ï“ apdovanojimas &n...
-
Romoje netrukus prasidės šventieji Jubiliejaus metai
Popiežius Pranciškus antradienį oficialiai pradės 2025-uosius Šventuosius metus, atgaivindamas seną bažnytinę tradiciją, skatinančią tikinčiųjų piligrimines keliones į Romą. ...
-
Kalėdinių giesmių festivalis Klaipėdoje: giedokime Lietuvą iš širdies į širdį
Gruodžio 28 d. Klaipėdos miesto chorinė bendrija „Aukuras“ kartu su Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčia organizuoja tradicinį Vakarų Lietuvos krašto bažnytinių chorų Kalėdinių giesmių festivalį. ...
-
Žagarėje vėl kvepia meduoliais: iškeptos net penkios pilys
Žagarės regioninio parko lankytojų centro meduolių pasaka nukelia atgal į praeitį, XIII amžių. Ant piliakalnių ten stūkso net penkios iš sausainių sulipdytos to amžiaus pilys. ...
-
Šventiškai pasipuošusiems verslams ir įstaigoms Vilnius padėkojo choro kalėdinėmis dainomis
Prieš šventes kitų metų Europos Kalėdų sostinės titulą iškovojęs Vilnius nepraleido progos padėkoti verslams ir įstaigoms, mieste kuriantiems ypatingą Kalėdų atmosferą. Išskirtinai pasipuošusias ar šventin...
-
Pasijuto lyg Vienoje: Mocarto orkestras pavergė žiūrovų širdis1
Šeštadienio vakarą Vilnius trumpam tapo Austrijos sostine – „Twinsbet“ arenoje savo trejų koncertų turą Lietuvoje pradėjo Vienos Mocarto orkestras, sužavėjęs žiūrovus gražiausia klasikine muzika bei istoriniais XVII a...