- „Kauno dienos“, BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šeštadienį mirė tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Reporteriai be sienų“ generalinis sekretorius Christophere’as Deloire’as.
Jam buvo 53-eji metai. Apie tai praneša organizacija savo tinklapyje.
Žurnalistas mirė birželio 8 dieną, šeštadienį, Paryžiuje. Jis sirgo onkologine liga.
„Žurnalistika buvo viso jo gyvenimo kova, kuria jis tikėjo“, – teigiama nekrologe.
Ch. Deloire’as dirbo Prancūzijos televizijoje, žurnale „Le Point“, vadovavo žurnalistų rengimo centrui.
2012-aisiais metais jis tapo organizacijos „Reporteriai be sienų“ vadovu.
2023-ųjų lapkritį vyras pasakojo apie masines žurnalistų žūtis Gazos Ruože. „Tai, kas vyksta, yra siaubinga. Mes niekada nematėme tiek žurnalistų, žuvusių per tokį trumpą laiką“, – sakė jis.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) socialiniame tinkle „X“ išreiškė pagarbą Ch. Deloire'ui.
Jis teigė, kad pastarasis nenuilstamai kovojo už informacijos ir demokratinių diskusijų laisvę.
„Jo visuotinė kova lieka mūsų kova“, – pridūrė E. Macronas.
Niujorke įsikūręs Žurnalistų apsaugos komitetas „X“ pareiškė, kad labai nuliūdo dėl Ch. Deloire'o mirties.
Šiuo metu mes nuoširdžiai užjaučiame Christophe'o šeimą ir visus RSF bendruomenės narius, taip pat visus visame pasaulyje, kuriuos palietė jo užuojauta ir įkvėpė jo lyderystė.
AFP pasaulio naujienų skyriaus direktorius Philas Chetwyndas (Filas Četvindas) sakė, kad Ch. Deloire'as „buvo nenuilstantis spaudos laisvės šalininkas“.
„Jis pasižymėjo didžiule energija ir charizma ir buvo toks stiprus mūsų profesijos gynėjas tuo metu, kai vis dažniau abejojama mūsų darbu ir vertybėmis“, – sakė Ph. Chetwyndas.
Ši aktyvistų organizacija, kurią 1985 metais Prancūzijos pietiniame Monpeljė mieste įkūrė keturi žurnalistai, tapo trukdžiu autokratiniams ir despotiškiems režimams visame pasaulyje, kurie norėtų užčiaupti žiniasklaidą.
Grupė nesibaimina užsitraukti galingų veikėjų nemalonės ir tokius lyderius kaip Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Turkijos vadovas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) vadina spaudos laisvės plėšrūnais.
Ji ne kartą pasmerkė spaudos laisvės suvaržymus Rusijoje nuo 2022 metų, kai Maskva pradėjo karą prieš Ukrainą.
Grupė taip pat pradėjo transliuoti Rusijai skirtus palydovinius naujienų kanalus, kurių didžiąją dalį rengia tremtyje gyvenantys rusų žurnalistai.
Vašingtono Nacionalinio spaudos klubo prezidentė Emily Wilkins (Emili Vilkins) sakė: „Šiuo metu mes nuoširdžiai užjaučiame Christophe'o šeimą ir visus RSF bendruomenės narius, taip pat visus visame pasaulyje, kuriuos palietė jo užuojauta ir įkvėpė jo lyderystė.“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
M. Mažvydo bibliotekoje – paskutinė galimybė išvysti seniausią čia saugomą knygą „Postilė“1
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje sekmadienį paskutinė galimybė pamatyti žymaus lietuvių raštijos kūrėjo, Karaliaučiaus klebono Jono Bretkūno pamokslų rinkinį „Postilė“. ...
-
Trumpųjų filmų festivalyje – Kanados Pirmųjų Tautų kinas, VR filmų programa ir animacija suaugusiems
Sausio 15–21 dienomis Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių kino salėse bei prie namų kino ekranų susirinkusius žiūrovus iš žiemiško snaudulio žadins ryškus trumpametražis kinas, kadangi čia vyks 18-asis Vilniaus tr...
-
Kultūros viceministre dirbs Ingrida Veliutė, kanclere – Regina Jaskelevičienė3
Kultūros ministras Šarūnas Birutis į politinio pasitikėjimo komandą viceministre dirbti pakvietė menotyrininkę, paminklosaugininkę Ingridą Veliute, ministerijos kanclerės pareigas eis teisininkė Regina Jaskelevičienė. ...
-
Atverta paskutinė istorinė koplyčia
Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedroje bazilikoje tikintiesiems ir svečiams atverta paskutinė šios šventovės koplyčia – Valavičių (Karališkoji) koplyčia. Ji restauruota tikinčiųjų lė&...
-
Poetė Puišytė: skaidrinti ir gilinti
Lietuvių literatūros pasaulyje Aldonos Elenos Puišytės vardas neatsiejamas nuo kūrybos gelmės, jautrios dvasinės raiškos ir principingos gyvenimo pozicijos. Poetė, eseistė, vertėja, rezistencinio judėjimo dalyvė savo gyvenimą ir kūry...
-
Raudonas rašalas – tabu: gali prišaukti nelaimę2
Korėjiečių kultūroje raudonu rašalu šiukštu negalima rašyti kieno nors vardo. Tikima, kad tai atneša nelaimę. Korėjoje raudonas rašalas naudojamas tų žmonių vardams rašyti, kurie netrukus mirs arba jau ...
-
Nuaidėjo Kalėdinių giesmių festivalis
Įsimintinas 2024-ųjų pabaigos akcentas – Kalėdinių giesmių festivalis, įvykęs Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje. Čia koncertavo chorai ne tik iš Klaipėdos, bet ir iš kitų Lietuvos miestų. ...
-
Laiškas iš Ukrainos su linkėjimais ir Banksy atvirukais
Rašau jums antrąjį laišką iš Ukrainos. Kas per mėnesį įvyko naujo? Beveik nieko. Virš Ukrainos vis dar neskraido lėktuvai, tik raketos ir dronai. Vis dar lyja lietus, kartais pasninga, o kartais ir saulė pašviečia. B...
-
Žemaičių Kalvarijos kalnai: nemirštanti tradicija
Jei esi kilęs iš Žemaitijos ar bent lankęsis, buvęs joje per žmogaus laidotuves ar kitą gedulo akimirką, tikriausiai būsi girdėjęs Žemaičių Kalvarijos kalnus arba tiesiog Kalnus. Kalnai – tai senos Kristaus kančios istoriją pasakoja...
-
Lietuvos partizanų uniformos: nepriklausomybės tąsos ženklai5
Sovietinės okupacijos metais Lietuvos valstybingumo simboliai buvo naikinami ir trinami iš atminties. Dėvėti Lietuvos kariuomenės uniformą – garbė, atsakomybė ir pasididžiavimas savo valstybe, todėl šį Lietuvos valstybės simbol...