Vasario 16-oji, 16 valanda, Donelaičio 16 – ši trijų šešioliktukų magija tradiciškai sutelkia būrį menui neabejingų kauniečių.

Populiariausią rinko aktyviai

Nenusižengiant šiai tradicijai, Kauno paveikslų galerijoje vakar paskelbti „Geriausio metų kūrinio“ parodos laureatai. Parodos, kuriai visi profesionalūs Kauno dailininkai gali pateikti po vieną ankstesniais kalendoriniais metais nutapytą, išaustą, išdrožtą ar iškaltą kūrinį, laureatus renka žiūrovai ir menotyrininkų komisija. Muziejininkai šiemet pastebėjo didesnį nei įprasta tiek parodos lankytojų, tiek savo balsus už jų įsitikinimu geriausią kūrinį atidavusių kauniečių skaičių. „Tik tris kartus per trylikos metų parodos istoriją atidarę balsavimo urną, joje radome daugiau kaip 1000 galiojančių balsų“, – pastebėjo Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja Eglė Komkaitė-Baltušnikienė.

Parodos lankytojai savo simpatijas galėjo skirti vienam iš 81 parodoje eksponuojamo kūrinio. Daugiausiai publikos balsų – 183 iš 1393 balsavusiųjų – šiemet surinko Arvydo Brazdžiūno-Dusės tapybos darbas „Mergaitės“. Menotyrininkų komisija parodos laureatais išrinko du kūrinius: Ligitos Marcinkevičiūtės grafikos darbą „Žalgirio mūšis“ ir Gintaro Kamarausko skulptūrą „Karalius naktinis“.

Realistinė tapyba – populiari

„Sveikinam, taip tau ir reikia“, – naująjį publikos numylėtinį A.Brazdžiūną-Dusę sveikino bičiuliai.

„Nors būna išimčių, bet šiemet pasitvirtino taisyklė: publika lieka ištikima tradicijai balsuoti už realistinę tapybos sritį atstovaujantį kūrinį“, – pastebėjo E.Komkaitė-Baltušnikienė. Klasikine realistine tapybos maniera dvi mažas gatvės muzikantes nutapęs dailininkas labai artimą nutapytajam motyvą tikino išvydęs Gatvės muzikos dienoje Kaune.

„Mergaitės buvo pasidėjusios ir kepurę pinigams mesti. Tačiau drobėje ji man nei kompoziciškai, nei tematiškai netiko. Be to, aš pats nesu įvaldęs sugebėjimo prasimanyti pinigų. Nors jaunoji Lietuva, matau, tokį bruožą turi“, – pastebėjo dailininkas. – Tačiau iš esmės šia drobe aš kalbu ne apie sugebėjimą ar norą užsidirbti pinigų, bet apie egzistencijos beprasmybę ir nuobodulį. Jei aš tai pamatau ir parodau, o kiti pasako, kad tai yra gerai – vadinasi, kiti irgi nuobodžiauja.“

A.Brazdžiūnas-Dusė prisipažino nesusimąstęs, kurie – publikos ar profesionalų komisijos – skirti laurai jam būtų mielesni. „Ar aš gavau laurus, ar ne, ir kokius – ar skirtus publikos, ar profesionalų, mano gyvenime nuo to niekas nepasikeis“, – tikino pašnekovas. Kažkam iš publikos pastebėjus, kad jo paveikslai – gražūs, atsakė: „Va tokio apibūdinimo – gražūs paveikslai – kaip tik ir nemėgstu. Aš siekiu, kad jie būtų tikri, o ne gražūs.“

Įspūdinga jaunųjų kūryba

„Jauni menininkai, nauji vardai kartais trinkteli įspūdingų kūrinių“, – L.Marcinkevičiūtės kūrinį įvertino muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis. Jauniausia iš šiemetinių parodos laureatų, 36-erių L.Marcinkevičiūtė, tikino, kad profesionalų skirti laurai jai buvę visiškai netikėti. „Šio darbo net nevadinčiau grafika – man jis labiau primena grafitą, kurį labai mėgstu“, – pasakojo dailininkė, sustojusi prie didžiulio, beveik visą muziejaus sieną dengiančio 10 metrų ilgio grafikos darbo „Žalgirio mūšis“.

Drobėje istorinio mūšio kariai pavaizduoti tarsi antikiniai atletai. Kodėl jauna dailininkė ėmėsi jos kartos atstovų dažnai vadinamos nuvalkiota istorinės tematikos? „Mokykloje dirbu dailės mokytoja, pagal programą pažymime visas istorines temas. Pernai šventėme Žalgirio mūšio 600-ąsias metines, taip mintys ir pradėjo suktis šia tema“, – pasakojo kaunietė.

Profesionalų komisija šioje parodoje geriausiais paprastai išrinkdavo 3–5 skirtingas dailės rūšis atstovaujančius darbus. Kodėl menotyrininkai šiemet pastebėjo tik du autorius? „Komisija neturi tokio tikslo kasmet apdovanoti po tapybos, skulptūros, tekstilės ir kitų dailės sričių atstovą. Galbūt buvo galima išskirti ir daugiau autorių, bet dėl šių dviejų komisijos narių nuomonės sutapo“, – tvirtino profesionalų komisijos narė Eglė Komkaitė-Baltušnikienė.

Publikos populiariausiu išrinktam dailininkui atiteko savivaldybės skirta 1 tūkst. litų premija, kitiems parodos laureatams įteikti diplomai ir muziejininkų dovanos.
Muziejininkai pastebėjo, kad šiemet net tautinė-istorinė tematika, kurios parodoje visada yra, pateikta gana konceptualiai. Tokiu vadinamas ir L.Marcinkevičiūtės „Žalgirio mūšis“.

„Geriausio metų kūrinio“ paroda metai iš metų neišvengia pačių dailininkų kritikos: dėl koncepcijos nebuvimo, šalia kabinamų pernelyg skirtingo lygio darbų, per didelio margumyno ekspozicijoje. Dėl šios priežasties kasmet vis mažiau garsių vyresnės ir viduriniosios kartos menininkų matyti tarp parodos dalyvių. Jų vietą užima jaunieji.

Kas? „Geriausio metų kūrinio“ paroda.
Kur? Kauno paveikslų galerijoje (K.Donelaičio g. 16).
Kada? Paroda vyksta iki vasario 20 d.